Vėlyva naktis

Pabudau žiauriai anksti, apie 0300. Šlykščiai intensyvus sapnas išvedė iš gilaus miego, dabar jo nebepamenu, kas tikriausiai ir gerai. Vakar gertas melatoninas nepadėjo ilgiau išmiegot, gerai kad bent ėjau miegot anksti apie 2100.

Kavos du puodukai iš moka kavinuko, padaryta arbata. Laukia ilga diena. Viduje, kaip ir daugumai dabar neramu ir nėra stabilumo tikėjimu ateitimi. Laukimas pavasario sodo džiaugsmų. Pavasaris pagal prognozę kol kas neateina, naktimis ryškus minusas. Aš laukiantis jau pats nebežinau ko. Gal 17 dieną komisija suteiks žalią šviesą teisių laikymui, tai bus užsiėmimas. Kompą pravaliau nuo dulkių ir CPU pradėjo veikti daug geriau, maksimalus vieno branduolio dažnis šovė iki 5Ghz su mažom kapeikom. IKI parduotuvė pakeitė rusiškos mišrainės pavadinimą į burokėlių su raugintais kopūstais. Laukiam ramesnio būvio, visi įsitempę, ir yra dėl ko.

Pardaviau pirmą knygą per sena.lt – ezoteriką: Zelando – realybės lėmėjas. Viskas atrodo paprastai nuzulinta iki didelio greičio ir Dievo juoko iš mūsų nerimo ir nesugebėjimo džiaugtis. Laukia tvarkymaisi, kelių siuntinių išsiuntimas, mechaninio automatinio laikrodžio nunešimas laikrodininkui. Atrodo dienos lėtos ir tuo pačiu viskas šuorais, xanaxo nereikia, olanzapino ir depakino tai pat.

Kasdieninė keista kelionė susitaikyman. Leisti būti sau nekreipiant dėmesio į visišką beprotnamį aplink. Tie keli skambučiai per dieną atgaivina, teko užblokuoti telefono galimybę priimti skambučius iš privačių numerių – vienas vasaroje sutiktas ir ilgus metus rokiškyje praleidęs pilietis pradėjo terorizuoti. Tikri durniai ir liks tokiais, nors man irgi čia, kai stogą pradėjo nešti, tikrai sunku buvo ir aš piktas buvau kaip širšinas. Dabar jau vėl ramus ir patenkintuoklis, kiek tai įmanoma dabar.

Kai sunku ir neramu gali daryti tik tai ką darei iki šiol tik geriau. Aš noriu tikėti ramumu viduje nesvarbu kas, nelikti vėl vienas ant viso pasaulio savo vizijose. Būt teisingai kiek tai įmanoma, leisti sau toliau mokytis naujo.

Klausau kelių knygų 📚 atrodo jos ramina, prisiminimai iš Estijos sssr laikais, 12 kėdžių, susisiunčiau ir negirdėtus Pelevino apsakymus. Kai aplink chaosas geros knygos nuteikia pozityviai. Viskas traukia vagonais į nežinomybę. Atspėti realumo tikrai nesigaus, krypties suvokimas gal kažkiek ir įmanomas, bet tai ant tiek beprotiška kad neramiai nejauku.

Linkiu Jums kuo geriausios dienos nesekant naujienų ir laukiant kaziuko mugės kuri jau savaitgalį, viskas bet kuriuo atveju bus keistai kitaip.

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Mastodon