Viena tabletė

Viena tabletė ir ramu, viena tabletė ir viskas vietoje, gaila tabletė reta, tik su receptu, be nuolaidos sakote? 27Lt, keista kaina. Keletas dūmų ir irgi viskas puiku. Vakar supratau, kad mano realybė tvirtesnė nei man atrodo, nuo vienetas to kas turėtų pakeisti, neveikia nei velnio. Viskas suklijuota milžiniška jėga. Vieno vieneto kaina irgi nedidelė. Važiuoju kasdien pabūti sode, nes namie man vietos deje nėra, bet sode labai gerai, tiesiog džiugu, gaila jau šaltis naktimis visai arti, bet dar ilgokai galima džiaugtis, pasiėmiau muzikos, knygą, fotoaparatą, visokių valgomų dalykų. Vis galvoju, kad labiausiai norėčiau ten būti su kažkuo, tada greičiau eina laikas, nei būnant vienam. Reikia atsijungti kažkuriam laikui nuo kompiuterio, vis tiek prie jo leidžiu laiką beprasmiškai. Šiaip jaučiuosi kažkoks neigiamas, mažesnis už vidutinį. Šiandien gavau pinigų injekciją, nedidelę 720Lt, iš jos 250 iškarto išėjo apmokėti keistai susidariusiai skolai, dar liko, liko daug. Laukiu kontakto, gal viskas pavyks ir galėsiu pabandyti nudžiuginti kitą žmogų. Bet tikriausiai ne, žmonės mėgsta patys save nudžiuginti nelaukdami. Aš irgi. Rudenio tekstūra, tokia graži, ir žinau kad ji beveik tobula, vienintelis netobulas jos ingridientas tai aš. Man dar yra kur stengtis. Viskas tik ir taikosi įgauti kitokią prasmę, bet aš nepasiduodu provokacijoms. Aš nebežinau ko noriu, tai būti čia, tai būt kažkur kitur… viskas dabar taip lėta, dar vis suvaldoma, išmokti kontroliuoti tėkmę geros nuotaikos per minčių čiaupą, ne per daug, po truputį, tegu teka, lėtai. Aš laukiu, kažko, gal lietaus, gal saulės, gal kažkokio būdo kiekvieną dieną užsikrauti prasmės, nes dabar prasmė paslėpta po pinigais, ir aš net nieko nedarydamas, arba darydamas labai mažai juos gaunu. Kažkokia sistemos bauda, tu negali, tai imk. Už popierių su tavo kodais, kad sutinki nusižęminti. Stop kadras, idealus, ramybė, visi poreikiai patenkinti, planai nebegąsdina, viskas plaukia ramiai pro šalį, ir aš tik keleivis pasroviui, stebėdamas, kad viskas būtų kažkokiuose rėmuose, man paprasta ir viskas gerai, aš pasiruošęs bet kuriam atvejui ir nebebijau, man tik liūdna. Nostalgiškai liūdna, nors sapnuoju vis įtempčiau vis arčiau budrumo, pakėliau automatiškai bėgančių minčių kartelę labai arti realybės, kai kažkiek lauki ir esi įsitempęs, lauki signalo, savo kodo. Šok aukštyn, viskas užteks laukti pabusk ir būk tikras kad gali, gali nugalėti pavojus. Šiandien mane aplankę gerojo atsitiktinumo dvasios ir aš joms už tai dėkingas, kitaip būtų nesąmonė, būčiau piktas ir nepatenkintas, leisčiau smulkmenai išmušti mane iš vėžių. Reikia tvirtai, su pasitikėjimu ir žinojimu, kad nesi niekam įdomus, po vakarykščio bandymo buvau įdomus dviem to žinojusiems, bet pranešęs rezultatus vėl tapau nebeįdomus. Reikia neskubant judėti tolyn, vienyn, stabilyn, mažyn ir geryn. Taip ir yra, ir aš vis dar čia, vis dar patenkintas ir vis dar suprantantis kada klydo ir tai kad dar klys.

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

3 thoughts on “Viena tabletė”

Mastodon