Nuotrupos, nuotraukos, momentai. Šią akimirką aš visas. Diena baiginėjasi, atrodo laikas vėl sustingęs, o kiek šuorų ir kilpų jo kažkada būta. Dabar turiu ką užsidirbau. Norėčiau eiti kur nebuvęs, norėčiau daryti ko nedaręs, bet bailumas ir namų savotiškas jaukumas nugali. Ar tu tiki laiminga pabaiga? Atrodo likimas pateiks siurprizų visada. Gauja kuriai tavęs reikia kol esi naudingas.
Nežinau tikslo, turiu susikurti savus. Kartais nusišypso tikrovė ir gera tiesiog būt. Kartais atrodo viskas sulūš. Kiekviena diena nuplaukia į užmarštį bet kai kurie momentai lieka su tavim ilgam. Ar reikia tikėt neįkalbinamu. Supratimas kito ne visiems duotas. Paprastumas kuris slepiasi po smulkiomis detalėmis. Eik, daryk, ieškok, eksperimentuok. Keista kad vis norisi to priklausomybės to pačio, alaus nugludinto snaudulio, žolės paranojos. Bet ar verta? Pats žinau kad neverta, o tai vis tiek mąsina. Noras sugrįžti atgal. Penkios baltos tabletės merkia akį praviroje dėžutėje – nori išsimušt? Marš darytis stiprios arbatos ir mes tave atmesime atgal į būvi tu vienas ir KITO. Ne ne šito nenoriu. Išgązdina galutinai tas likimas vieninteliu. Tu ir griūvanti sistema. Kiekviena diena kaip paskutinė. Ne brrr to nesinori, bet priartėti prie to kartais gali sau leisti. Keistai paprastas šitas pasaulis, kai žiūri pro penkių tablečių prizmę. Bet jis ant tiek chaotiškas kad nebepateksi atgal kur buvai, o jei jau patenki tai supranti kad vėl tos velnio laiko kilpos ➿ praeis ir tai.
Yra tie kurie jaučia, yra tie kurie atspėja. Knygos kurios priverčia nejaukiai bėgti puslapiais pasakodamos apie klaikų realumą kuris buvo. Knygos kurios spėja ateitį ir tau baisu nes tu pats matai kad gal taip ir bus. Kažkas lieka tavyje po supratimo. Tuo metu atrodo jis galutinis, bet parsiradęs atgal randi tą pačią tvirtą gamtą ir žmogaus kitimą ir nepastovumą. Leisti bėgti mintims laisvai, kažkas tikintis sąmokslo teorijomis ir sproginėjantys amunicijos sandėliai, visa tai čia ir dabar, gal net tam pačia daugiabutyje arba tik už horizonto. Tikėti galia būti ir keistis. Ar tu gali tapti reikalingesniu sau? O kitiems? Paduoti nuogą suvokimą nesuvokiamos tiesos apie galutinio pažado klaikumą. Tie kurie matė daugiau. Tie kurie girdi balsus, muzikas, kitus savo sąmonėje. Norėčiau būt nematęs to vienišumo kai lieki vienas, tiksliau nejautęs. Neprisiminti to, kad kažkada televizijos bokštą matydavau kitoje vietoje. Netikri prisiminimai? Gal, bet aš jais negaliu netikėt. Ir internetinės personos besigiriančios naujais technikos žaisliukais. Kartais atrodo tai taip tuščia. Visa byranti ir gendanti sistema. Bet kosmoso jureiviai negalvoja, jie švartuojasi prie naujos dienos, naujo ryto, naujo vakaro. Ir tiki savo galimybe pajusti realumo bangavimą.
Visa tai žada vertingumą būt ir laukt. Nebandyt išlošti iš realybės ir tikros parduotuvės dar alaus, nebarškinti kontaktų kas turi ko “gero”. Sužaloti beveik visi, tavo gauja turi tikslą išlikti iki galutinio fejerverko. Pinklės kompiuterio kuris žadėjo susijungimą, o davė galutinį išsiskirstymą ir susipriešinimą. Lėtai tekantis virpulys. Kasdien daugiau nei gali aprėpti, rinkis, rinkis ir ant galo išsirink sau pabaigą. Noriu dar pabūt, dar stebėti, dar jausti. Kasdien tikint galimybe kitokios dienos, netikint meile iš pirmo žvilgsnio, netikint kova be aukų. Tu gali tapti paprastu, bet ne prarastu. Kažką kužda nuojauta, lyg sakytų, lyg reiktų tau pačiam tapti kitokiu. Nesideginti kompiuterio ekrano šviesoje ir eit ir būti miesto sinkroniškume.
Stiprios kavos. Youtube muzika vis per daug nušlifuota, kažkodėl esant tiek pasirinkimo parenka viską kažkiek lėkštą ir popsovą. Mm sako neik iš namų fotografuoti vakaro, nenoriu likti viena. Neinu. Susirandu naujos muzikos iš piratų, atsisiunčiu, sukabinu į grotuvą.
Susitarti su savim ir pasitikėti eterio galia padėt. Koja užgijusi visiškai.
Sudėjau kažkiek knygų in pardavimą, gal kas domina ir Jūsų akis
https://www.sena.lt/vartotojas/ztauras
Šiandien jaučiuosi puikiai, ar tai kad jau kelias dienas nesialutinu ir nerūkau 🚭 ir tie naudingi grybai kažkiek pakelia. Vat buvo straipsnis apie juos
toks iš interneto intarpas visai indomus
