Geriau kartais atrodo nepatekti į ateities cyberpunką. Gliučit nevaikiškai, jaučiau ateitį, sapnai maišėsi su realumu, prakeikimo garsu. Vietos serveryje nedaug taigi taigi taigi…
Jau klausinėja žmonės ar aš ne vasaros 5 – deje dar ne – įjungėm 16 bėgį ir tolyn nešti vėliavą.
Visada tikrumas yra galutinio momento, jį nujauti nubėgi nuo jo, raudonojo poslinkio teorema įrodyta, ir pinigais nepasidengsi visko, religiniai karai karšti taškai kažkoks kitoks jutimas ir neprarandami namai. Nurašyti žmonės ir bėgimas pas save patį. Mieste naktį tusčia, neršia tik sistema, avarijos pravalymai ir kaltė būti čia keistai sinkronizuojasi su realumu, man kartais nebesvarbu, noriu kažko ko nėra bet bus, kinai bendrauja su ateitim, raudonasis maras ir išprotėjusios bobulkos. Šmėklos Pelevino ir Sorokino, kintantys ekranai ir tiesa kuri plonesnė už planko konstantą, visata egzistuoja – mokslininkai, filosofai -wtf.
