Month: December 2013

Šiandien labai gražus dangus,

nors eidamas ankstyvą rytą to nepastebėjau parsiradęs namo padariau kelias nuotraukas, baigiu pasimesti savo mintyse, kai atrodo jau radau, pasidomiu daugiau, paaiškėja: apgaulė. Taip norisi išsiveržti iš priverstinio komforto, iš savo patogumo rato. Naktimis vis keliauju, kažkokios nuotrupos apvilktos man suprantamais bent kažkiek rūbais, tiesiog žinios ir tikėjimas, kad tai bus. Bitcoinų traukinys berods nuvažiavo, nors dar gali bandyti lipti į jį, bet tai mano nuomone gali būti ilgalaikė investicija, vertė tikrai buvo pakilus, gal kils ir dar, reikia kažką su kompu sukti vėl, bet dabar prastas psu, atėmė mano 850w zalmaną, kad suktų rimtą bitcoinų aparatą kol nusipirks sau, kaip visada, kažką padedu, kažką vežioju, su kažkuo tariuosi ir sukuosi… Kablį labai faina chebra sėdi, reikės ir ten bandyti patekti, gal bus darbų su scena… Kasdien tas pats, bandymas save užimti, kad likčiau sveiko proto atakuojams bereikalingų informacijos srautų, gali atsijungti, pasinerti į senuosius jau patikrintus dalykus, knisinėtis kažkokią sritį. Dar man įdomu tinklo anonimiškumo vystymasis, tor freenet ir kas dar atsiras… Norėčiau sustoti kažkur bėgti, pats nežinodamas kur… Vėl atrasti pasitikėjimą savimi… Atsibodo stebėti besisukančią mediją, kaip iš vienur patenka kitur. Negali būti laisvas šitoje kaleimo visuomenėje, žinoma gali sau ramiai, arba registruotis per kažkokias anonimizavimo priemones ir tada rėkti visiems: pabandykit DMT! Atrastas jau filosofinis akmuo, atrastas išsilaisvinimas, atrastas būdas bendrauti su ateiviais, su kitais matmenimis, bet negali, nes pradės sekti, gaudyti, spausti. Beveik visiškai įsitikinau savo eksperimentų metu, kad tai ne pirmas mano kartas kada turiu savo valią, ir kad bus dar daug daug kartų, ir man neleidžia prisiminti per daug, nes išprotėčiau. Pamatyti matricą galima labai pigiai, tik reikia to norėt, gali pats pasigaminti tą chemikalą kuris ją parodo. Po to viskas pasidaro aiškiau ir geriau, supranti kiek daug tavęs laukia po šito kaleimo, ir kiek daug gali padaryti čia. Šiuolaikiniai magai slepiasi tor tinkle, siūlo tau už minimalų mokestį sunaikinti realybę įprastą ir parodyti kitą, tą kurią tu prisiminsi, kad esi matęs, bet pamiršęs. Nėra ko bijoti, nebent pačio savęs, savo beprotybės ir amžino kapstymosi po variantus ir prisirišimo prie šios prievartaujamos realybės, kur iš tavęs siurbia ir bando panardinti giliau į amžiną kentėjimą. Nori pasijusti vaiku? Tam tereikia įtraukti bent tris dūmus ir palaikyti bent 20 sekundžių, daugiau niekas nesugeba, nes atjungia šitą matrica tada ir parodo tą kitą. Mes ieškom ateivių kažkur toli, kaip jie pasislėpę kai kuriuose augaluose ir laukia kam galėtų papasakoti apie tikrovę. Milžiniškas informacijos srautas, net per didelis, visoks ir baisus ir nuostabus ir jei sutinki ten tuos kitus, tai jie tau primins, kad juos matei ne kartą, tik patekęs čia ir nuolat veikiamas debilizmo ir durninimo apie juos pamiršai. Aš bijau žinoti už ką būsiu baudžiamas: už tylėjimą, už paklusnumą, už mėsos valgymą…

Vis prisimenu daugiau savo patekimų į šiek tiek kitus matricos variantus, tuos baisesnius, be jokių chemikalų, natūraliai, tai laikoma liga, man tai dovana. Vakar vėl realybė staiga pasikeitė ir mašina važiuoti buvo labai sunku, susikaupus, negreitai pasiekiau tikslą… Su savo debilišku noru būti kažkam reikalingu, reikia mesti jį, laukia gi manęs, tiek daug kelionių, ir taip sunku pripažinti kad čia aš miręs:

Dar ir lieka tik galvoti, kad yra kažkoks tikslas bandyti suprasti ir gilintis… Gali pasiimti…

Reikia kastis ir kaupti, gal kada prireiks, gaila kad tiek daug jau dingo… Bet turiu galimybę, puikią, nuolat veikiančia, greitą, tik noro prisėsti ir ieškoti, kol rasi. Kartais taip norisi būti įdomiam… kažkam virtualiam, man keista kaip technologija vystosi į priekį, kažkur lekia, vis sprausdama mus į rėmus, vis labiau uždarydama ir patraukdama, suteikiant keistą laisvę prie ekrano.

Pažiūrėk:

ko negalima dėti į youtube:

Toxic Holocaust – Acid Fuzz from adam avilla on Vimeo.

I approached Joel Grind of Toxic Holocaust to do a music video and it lined up perfectly with his new album “Chemistry of Consciousness.” The concept was, “Something demented and evil.” So I ran with that.
I concepted the scenes, hand drew all the frames, colored them digitally, and livened it all up with ae.

It took a lot of coffee and late nights and a lot of consoling conversations with my pet plant, Terry, who died during the making of this film. I’d like to think he’d be proud.

R.I.P. Terry