Noriu tiek daug daiktų bereikalingų kurie mane priartintų prie nepasiekiamos idealios kokybės ir maksimalaus greičio.Bet mokausi negaudyt kultūros primesto atseit laimės recepto produktuose. Noriu vis mažiau, dabar norisi išnaudoti viską iki galo, kompas užkrautas beveik maksimaliai, nešiojamas irgi, dar vienam nešiojamam dar vis užduoties nesugalvoju ir jis gan garsiai dirba.
anonimų čiuptuvai krapštinėja hdd su kontentu, arba naudojasi kaip tašku saugesniam ryšiui. Tor galinio taško leist nenoriu nes tada dingsta skypas ir šiaip internetas piktesnis pasidaro. Reikia susimokėt už domeną 234.lt su kuriuo nieko nedarau, bet vis kirba planas galvoje ten dėti review, muzikos ir daiktų kurios turiu, ir net maisto produktų ir paslaugų.
Užsidirbti įmanoma, paduot ko reikia, arba ko nesitikėjai. O ratuko sukimas ieškant naujų memų yra pati tikriausia skaitmeninio crack’o forma, pripranti greitai. Galvoju gal pabėgt kažkuriam laikui in sodą, ir perskaityt kelias knygas be stebėjimo beprasmio aukštesnių transliuojamo kultūrinio baimės mišinio, ir juoko, visa tai sumaišyt su absurdu ir ironija kad neišprotėt.
Žinau kad man per lengva, reiktų parduot kokių pusę metų ir atsinaujint pc ir fotoaparatą. Bet kol veikia seni tai turbūt ir nebūtina, skilso būt robotu beveik neliko. Dirbti net bijočiau. Nekenčiu supisto streso.
Viskas paduota su kaupu ir pigiai arba visai chalevnai jei nori truputį pasislinkti into the dark side. Išleidau iš kryptovaliutų nusegtus €700 taip kad net nesupratau kur juos išmėčiau: fetišas ausinėm atiteleportavo namo dvejas ausines, daug kiniškos arbatos (daugiausia net nelabai geros, nes per godumą užsisakinėjau senos pu-erh, o ji pasirodo nelabai gera, labai panaši į parduotuvinę kokios presto firmos), smulkmenos kelios ir vaistai, kad nečiuptų šokas nuo beprasmybės.
Zukerbergas ir visa kita chuinia žmones suvariusi į skaitmeninius getus, ratai ir padavimo linijos, sukamas pro akis pavasaris man žada dar metus ramybės iki tol kol visiškai užpis nieko neveikt. Nenoriu net pradėt mokytis programuot. Noriu tik lėtai virškinti supratimą ir laimingo bilieto galimybę.
Vieną dieną plyšiu atgal pas dievus ir demonus, senovinį beprotiškumą kuris pačiam sau atrodo pati realiausia reagavimo į aplinką forma. Užfiksuot akis, jos tada kitokios.
