Visą savaitę dirbau maisto banke, tikrai patiko ir jausena padirbėjus daug geresnė, nežinau ar norėčiau taip kiekvieną savaitę, bet tikrai maloniai jaučiuos, geriau ir ramiau plius numečiau svorio. Vaistų nuo šizofrenijos jau gan senai visai nenaudoju, nereikia anei jų, anei xanaxo. Kasdiena rami, nebežinau ko norėti daugiau, visko per akis, trūksta žinoma bendravimo. Karantinas kaip amžina besitęsianti pabaiga, man svarbu būt šiandien, praeitis nebegriaužia, susitaikiau pilnai. Ateitis negąsdina, jaunimas internete vis juokiasi kaip nori mirt ir tegu, aš ramiai galiu būti, nebijau ir mirti, man vienodai, kaip ir kitiems tikriausiai, nors gal giliau pagalvojus noriu būti kuo ilgiau, pamatyti daugiau pasaulio beprotybės, plaukti kuo ilgiau vis kažko išmokstant ir kažką surandant. Nesižaidžia kompiuteriniai žaidimai, nesiskaito knygos, muzika baigia atsibost, piratavimas tik tam kad kompas turėtų veiklos tinkle, kasdien padėkos iš naudotojų mano muzikos kolekcijos.
Likdamas daugiau vienas supranti, kad visą gyvenimą bėgai be reikalo. Pas kitus, pas psichoaktyvias medžiagas, pas alkoholį. Ir tik tam kad nejausti vienišumo, nors realiai esi visiškai vienas, tai supranti tik po gilių psichozių, kai lieki savo supratime visiškai vienas su siaubu pasaulio keistai tiesiančio krentančiam tau pagalves ir norinčio tave išmokyt tų kelių taisyklių. Nekeršyt, nepavydėt, nesitikėt, nerišti savo laimės su kitais. Tikriausiai pirmą kart gyvenime dabar turiu iš crypto valiutų uždirbtų pinigų kažkiek, leisti nebežinau kam – nesenai išleidau 60€ pirkdamas muziką, knygų nebeperku nes ir taip neperskaitytų krūva, kompas beveik pilnai upgreidintas, nėr ten ką ir kur daugiau kišti, kad galėtum pajausti skirtumą.
Internetas visiškai baigia atsibosti, beprasmiai socialiniai tinklai su savo klanais ir snukių laikinimu. Nebežinau ar dar noriu kažko ieškot, kažką surast, kažko siekti. Galiu sau leisti plaukti laisvu laiku, karts nuo kart pafotografuodamas, skaitydamas hacker news, sukantis gerai muzikai ir leidžiant laiką taip kaip pats noriu. Bandymų poligonas žemė, eksperimentas su tavim. Kuo toliau tuo niūriai įdomiau, tuo daugiau galimybių navarit pinigų, globalūs trūkumai, ateitis fucked up jau dabar.
Nenoriu jokiu būdu pasiduoti, nenoriu ir beprotybei prisiartinti arčiau leist, bet tikrai veikia karantinas, trūkinėjantys ryšiai, geriantys draugai. Vienas draugas vėl dingo, nebekelia ragelio, neatsako į žinutes, ne pirmas kartas. Tikrai keista kaip daugelis eina tuo pačiu išmintu keliu, nesikeičia ir skundžiasi kad jiems blogai, dažnai yra pikti, nepatenkinti. Yra ir tokių kurie niekada nerodo blogos nuotaikos, aš ir labai stengiuosi nieko neužkrauti grūzu, savo problemom, jei man neramu. Gerai kad turiu kelis tikrus draugus, ir mylinčią šeimą, ko daugiau bereikia. Taip ilgai besitęsiančios atostogos, gal jau laikas jas baigt? Nors rezervas yra ir dabar galiu leisti sau smulkiau apgalvoti ką dar galiu pakeist į teigiamą pusę. Reikia neapkerpėt, daugiau skaityti ne tik straipsnių internete, mokytis dar kažko naujo, struktūruoti dieną labiau, prisiversti daryti daugiau, ieškot, rast ir džiaugtis. Pats sau prieštarauju, lėtai galvodamas tekstu. Nebelenktyniauju su niekuo, niekam ir nepavydžiu, noriu tik pats sau susirasti savirealizacijos, taip būt faina jei vėl užkabintų knygos ar žaidimai, vis greičiau bėgtų laikas į pavasarį ir sodo džiaugsmus.
Lėtai tikint ir einant toliau, nebijant demonų, kartojant sau: viskas bet kuriuo atveju bus gerai!
