Miegojau ne per daugiausiai, atsijungiau po dviejų nakties, pabudau apie 0630. Mm kaip tik išeidinėjo į darbą, aš irgi jau kėliausi. Cigaretė, kava, arbata, kelios tabletės – aš realybės online, atsiūstas iš redacted.ch rinkinys kalena seną elektroniką. Norisi paprastumo, bet pasaulyje reikia išmokti žiūrėti savo šiknos. Kitiems nepadėsi, nes kad ir patarsi gerai, jie vis tiek darys greitus ir neapgalvotus sprendimus. Šiandien realiai turiu tik planą lksdr pabandyti į jo naują kompą sudėt fruity loops’us ir kažkiek VST. Galvojau reiks eiti į VCUP, bet atėjo laiškas, kad užsakytas lg Monin sirupas vėluos ir šiandien jo nebus. Į parduotuvę nereikia ir taip yra visko krūvos namie valgomo.
Vakar užsisakiau tris pusbrangius kišeninius akmenukus, nes tikriausiai lg mašinoje pamečiau savo rožinį kvarcą. Man realiai patinka turėti tuos kišeninius akmenukus ir pametu vieną realiai pirmą kartą. Nieko, atsiras daugiau, aš gal net kažkiek tikiu jų galia – ale raminti, prišaukti kažką gero. Tuo pačiu juos liečiant kišenėje galima kažkiek nusiraminti, toks kaip ir keistas fidget spineris gaunasi.
Kompas dūzgia puikiai, tik kad vienas diskas karts nuo karto atsijungia nuo USB, reiks pakeisti laidą. Pasirodo nemirė tas no-name ventiliatorius, tik kažkaip mistiškai buvo nusimušusi ta dalis UEFI BIOS kuri reguliuoja ventiliatorių veiklą, tai jisai nereguliuotas nesisuka galima sakyti nes ir taip jo maks apsukos 600rpm. Išėjo nauji AMD driveriai ir mano mylimos bloody klaviatūros – visada seku kas atsiranda naujo ir kuo greičiau susimetu in PC 💻
Pakilimas vis dar jaučiasi, pilnas energijos ⚡ ☇ ir galingas, reiktų kažkaip tai produktyviai išnaudoti. Kambarį beveik ideali, kiek tai gali būti mažoje kamurkėje, tvarka. Likimas davė viską ir reikia strategijos kaip veikti realybę į gerąją pusę. Norisi tikėti SciFi gerumo, keistumu ir tikrumu mišiniu. Dabartinis momentas tik nujaučiamas kompiuterio galvoje, ir visa matoma realybė nusispalvoja nuotaika pagal tavo pačio smegenų chemiją, o gal net ateivių 👾 👽 naudojamos globalios žemę veikiančios ustanofkės galia. Keistumas būt ir jaustis atostogose buvimo, jausti trapumą realybės ir tuo pačiu būt pasiruošus visiem variantam: ligos, tiurmos, ubago lazdos 🥢. Neturi gazdinti niekas, net pabaiga tykanti einant per gatvę ar lipant laiptais. Aukštesnieji įdomūs ir tavo šokis realybėje juos džiugina. Kaip žinia lietuvoje nepriimtina šnekėti apie kitokias nei daugumos patirtis. Atsijungti nuo žiniasklaidos, aktyviai jos nesekti – visi svarbūs įvykiai ir taip atsiras suvokimo lauke dar geriau sugromuliuoti kitų. Nelikt vienam, atiduoti draugystei kuo daugiau, bet ne per daug ir ne pinigine išraiška. Niekada neteisti draugų, suprasti kad jie kitokie ir jų šitas ciklas skirtas kitkam, nesinervuoti jei sąntykis nutrūksta, prisiminti gerą.
Kaip tai sunku daryti su buvusiom meilėm, varo iš proto suvokimas, kad kažkas nutrūko. Gali kaltinti save kiek lenda bet nesusigražinsi chaotiškų moterų atgal, o jei tai ir gautųsi jos būtų kitokios, ne tos kur tu paišai vaizduotėje. Svarbu mokėti paleisti ir prisiminti kas buvo gera. Likimas davė savo žiedus, juo lankei kaip vabaliukas ar kamaninas ir atėjo ruduo. Netikiu kad dar kažkada susirasiu kažką artimo man. Net nesinori galvoti kiek dešrelių apskrudino mano amžiaus moterys 🚺 ir nėra ko veržtis į santykį – vienam ir paprastam geriau, ypač jei turi bent kelis žmones su kuriais gali pasidalinti savo nerimastingumu. Draugystė pasiekiama tik per ilgalaikį bendravimą ir buvimą kartu, ir tai tik realybėje, internatas čia nepadės, ten surogatinis bendravimas gali virsti į tikrą, bet kiek žinau jei esi pislus ir nori to purvino santykio tai jis ir atsiras.
Labai net ypatingai džiaugiuosi soc medijos sumažinimu, net dabar galvoju iš mastodon.social jau milžiniškos vietos pereiti in kokį kitą serverį mažesnį ir paprastesnį. Noras transliuoti visam pasauliui yra liga, kaip ir mano galvoje dabar kirbantis noras nusipirkti naują CPU kompui – nereikia realiai, geriau kažkaip pataupyti pilnai naujai sistemai po metų kitų.
Pajusti tuštumą esamo momento gaunasi tik psichozėje. Mane visada keistai veikė tie efektai kai nuo tavo nuotaikos kinta žmonių išvaizda: tai vasaros seselės dantys idealūs, tai gan kreivi ir purvini. Realiai kaip matai realybė labiau priklauso nuo tavo esamo būvio nei nuo akių ir realumo. Matyti išmokstame, kai esame su kažkuo kartu tikriausiai ir matymo bangos jungiasi, kad beveik haliucinuotum panašią realybė. Tam ir ryškios spalvotos scenos šviesos – kad paslėptum purvą ir kiaulidę realiai aplink.
Rinkinys Cherry Moon 30 Years tikrai geras net Born Slippy įdėtas 🙂
Tvarkytis savo realumą ir valios pastangomis neleisti realybei eižėti į aštrius pjaunančius gabaliukus.
Dabar pigios geros juodos arbatos yra tik Norfose, visur kitus ji žiauriai brangi: kalbu apie birią juodą. Kai pagalvoji kiek aš per dieną verčiuosi kofeino tai baisu, bet jis manyje palaiko degimą, reiktų apmažinti jo kiekį ar net pertrauką kelių savaičių padaryti. Vėl vis nusiperku paragauti visokių energetinių, plius kofeinas man kaip keista narkata kuri nebeveikia – miegot galiu ir po kavos + čefyrinės arbatos, tik pulsą kelia. Bet man skanu ir patinka. Galėčiau nubėgti pasiimti pora alaus, bet ačiū dievams tam noro nebeliko jokio. Geriau pasitaupyti ir taip mažus piniginius resursus.
Kaip nustoti bėgti lėkti ir bandyti pasivyti vykstančią realumo bangą interneto atspindžiuos? Reikia lėčiau, reikia tiksliau, reikia apmąstant. Bet kalenantis electro verčia linksėti galva ir strimagalviais lėktį į kapo duobę. Mus greitina, mus prievartauja per akių žiedinį raumenį visa medija, pasislinkti į pakrasčius, neiti su mainstreamu. Kada pagaliau aš nustosiu bėgti 🏃 ir ramiai išnaudosiu ir taip tuščias dienas. Svajonės kažkodėl tik kompiuterio dėžėje, ar knygų tunte nupirktų pigiai. Svajoti apie atgaunamas teises vairuoti jau nesigauna. Visa sistema įtempta iki aštrumo, tik tu pats gali sustoti ir leisti esamam momentui atsiskleisti savo nuostabiu grožiu.
Kada tikrumas? Šiuo momentu!!! tik jis ir yra ir parazito galvoje apkrėsto supratimu noras būti. Keistai Lietuvoje tiek daug žmonių neišlaiko buvimo keistumo ir pasirenka blogiausią variantą: savižudybę. Negalima jos rinktis, nebent nepakeliami skausmai ir jau šiaip esi našta aplinkai. Matydamas savo mčt matau kokia tuščia senatvė ir kiek jinai sunki aplinkiniams. Straipsniai internete apie senėjančią populiaciją ir to keliamas problemas. Straipsniai apie dalbajobo debilo griaunamą soc tinklą, straipsniai apie sugriuvusią crypto finansinę piramidę. Ir aš bandantis išgeiminti iš realumo palaikymą mano ateities juostai. Atsigauti, nurimti, bet likti darbingu taip gi sunku. Jau nebegeriu kelias dienas olanzapino, jaučiuosi gerai ir be jo, tik kaip visada bijau per gero jutimosi, per geros nuotaikos, realumo matymo kiaurai bet klaidingai dažnai.
Ant kiek gera neturėti planų, tik tokį paprastumą kaip – paimti užsakymą iš parduotuvės, išvalyti viryklę, išplauti grindis, pračiustinti klozetą, pajungti atsijungusį diską dalinimuisi, stebėti ir fiksuoti, padaryti gerą kadrą, pabarškinti dienoraštinį tekstą. Likti linksmu ir besijuokiančiu, likti realiu ir pasitikinčiu savo suvokimu.
Visiems geros savaitės, lėto įėjimo į žiemos švenčių sezoną, kuo mažiau nereikalingų pirkinių, protingų dovanų idėjų, greito sprendimo radimo ir jokios žiniasklaidos ir soc tinklų transliuojamos baimės – mes jau nugalėjom ir tai tik kova palaikant tikrumą pogrindžio. Jei neliks įstatymų tai tik nusikaltėliai juos turės.