Depakinas

Mano senai naudojamas vaistas reguliuoti nuotaikų svyravimams. Realiai aš šio vaisto nejaučiu, jo reikalingą kiekį reikia paskaičiuoti kraujo tyrimais, aš dėl didelio svorio naudoju 1500mg per parą. Realiai reikėtų gerti tris kart per dieną, paskutinį kartą ne visai vėlai pvz 1800 valandą. Jei jo padaugini tiesiog pykina ir vemi. Realiai tai vaistas nuo epilepsijos, bet sergant psichinėm ligom jis padeda reguliuoti nuotaikų važinėjimus staigius per dieną. Aš jo negeriu nuolat, tik kai nuotaika šauna į per aukštą, man aukšta-gera, uždeganti nuotaika veda prie nemigos, nemiga veda prie liūdnojo vasaros 5 kalnelio.

Nesinori gerti visų vaistų kaip prirašo gydytojai, ir tikriausiai teisingai. Man būdavo ne karta prirašomi milžiniški kiekiai skirtingų vaistų. Pvz: 20mg olanzapino, dvi tabletės parkopano-cikladolio, 1500mg depakino, injekcijos cisordinolio net kas 7 dienas ir plius benzodiazepinas (xanaxo, lorafeno). Niekada ilgai taip nevartojau, nes tada realybė tampa nepakeliama, užspaustas mąstymas ir jausmai viduje atsiduoda mažne fiziniais efektais. Aš dažnai važinėju nuo nemigos ir labai energingo rėžimo, ligi visiškos apatijos ir 14-15 valandų miego per parą.

Vaistai tai yra pirmoji ir trumpoji pagalba 🆘 Man realiai ligą sukelia alkoholis kuris priveda prie marichuanos arba iš vis neaiškių miltelių ar ale extazi tablečių. Dabar jau nevartoju nei alko nei narko, nes paskutinį kartą pagėrus kažkiek alaus greitai atsirado šalia žolė 🌿 ir tada galva tikrai atsišriubavo. Gerai kad suprantu ir pažįstu kur tai veda, tai tuojau pat pradedu gerti olanzapiną, jei buvau pasirętinęs cisordinolio leidimąsi irgi susileidžiu, nebebijau šauti ir xanaxo kad užmigti bent keliom valandom. Tada prisireikia ir depakino, jo visada turiu vaistinėlėje ir geriu po tris tabletes 500mg ryte, kad stabilizuotųsi nuotaika ir nereikėtų ar pačiam jau beveik nutilus ar mamai kviesti greitosios ir važiuoti pas butuką su durim be rankenų.

Realiai tai tikrai geras vaistas kontroliuoti manijos epizodams, jokio šalutinio nejaučiau, bendrai vaistas veikia mane nepastebimai.

Pačiam šio vaisto nereikėtų imti vartoti, nors jį vaistinėse dažniausiai duoda ir be recepto. Reiktų pasitarti su savo psichiatru/e ar reikia įvesti dar vieną vaistą. Tikrai nerekomenduoju jo naudoti nuolat, jis yra nepigus ir bendrai smegenys prisitaiko prie visko. Man yra ne kartą buvę, kai ir naudojant visus vaistus, dažniausiai žiema patenku pas kitokį beveik pararelinį pasaulį kuriame klaikiai gražu ir aš beveik nustoju, arba visiškai nustoju šnekėti ir apakęs nuo aplinkos pasikeitimo kenčiu jau užsidaręs savo kiaute. Jokie psichiatriniai vaistai negarantuoja apsaugos nuo atkričio atgal pas ligą ir tai lydinčio siaubo.

Labai svarbu susirgus psichine liga keisti savo įpročius, nereikėtų naudoti nei alkoholio nei ypač marichuanos – kuri realiai yra baisus peilis jau kitokiai galvai, plius pas mus jinai dažnai stiprinta chemija, arba bendrai labai stipri. Geriau jau pagerti kad ir raminančios arbatos, mažinti kofeino kiekį, nesėdėti prie pc ir eiti kuo daugiau vaikščioti ir stebėti magišką aplinką, kuri tuo metu visai kitokia, nei esant sveikam. Gyvūnai tada tavęs nebijo, vyksta smulkūs sincronicity, aplinka akinančiai graži.

Bent man tada atrodo kad patekau į absurdistaną, kartais dabarties momentas tampa esminis, išnyksta kiti žmonės, išnyksta laiko sąvoka. Esi nei gyvas nei miręs ir visai nenustebtum ir tai net negązdina: idėja kad gal tu miręs. Mintys tampa klampios, visur esantys ryšiai atrodo labai svarbūs, žodžiai skyla į skiemenis, visas pasaulis tampa simboliniu, man ne kartą buvusiam psichozėje atrodo grįžta visi kartai atgal kartu, flashbekai būna ir šiaip einant realumu. Juos ypač gali iššaukti marichuana.

Reikia mokėti save prižiūrėti, kartais dušas ir maži buities darbai daro stebuklus, bet man būna taip kad net normaliai grindų nesugebu namie išplauti ar susiplauti indų. Kofeinas esant manijos fazėje geriau nevartotinas, nes ir taip bus sunku miegoti. Man kartais padeda nemigos terapija: kai nemiegu link 36 valandų ir tada lūžtu visiškai galingai į ilgą arba nelabai ilgą miegą ir atsigaunu, atstato miegas ir sapnai.

Dar kartą kartoju: sergant psichine liga reikia stengtis nevartoti nei kiek alkoholio ir narkotikų. Jei esate vartoję antipsichotikus tai nei LSD nei Grybai nei NiBome neveiks, arba pvz grybams reikės milžiniškos dozės ir tai efektai gali būti tikrai nemalonūs. Žinoma jei jau neišlaikius pavartojama, reikia kuo greičiau jungti lauk bepročiavimo protą ir prisiminti kur tai veda: prie labai nemalonių ir blogų būsenų, gal net savižudybės ir mirties. Nereikia lygiuotis su kitais, yra žmonių kurie visą gyvenimą naudos narkotikus ir alkoholį ir bus produktyvūs visuomenės nariai, bet tai gausis tikrai ne visiems.

Dabartinė new age propaganda labai giria visokias narkotines priemones, jos yra pavojingos, ten niekada nepaminima, kad jei giminėje turi psichinių ligonių, arba bendrai tiesiog turi palinkimą į psichines ligas, net žolė gali iššaukti kitas realybės matricas, visiškai nemalonius poveikius ir sugriauti gyvenimą visiškai. Reikia mokytis kovoti ir tikėti – kad tu nors ir kitoks, jau matęs daugiau ir to kas žodžiais neįkalbinam, neturi siekti tų būsenų, jos ateis ir nekviestos ir reikia mokytis jas valdyti, Man kartais nuo paranojinio siaubo padeda tiesiog kažką daryti, kad ir darant arbatą įpilti į du puodukus vienodai vandens, kad ir kartoti: vienas ar du, vienas ar du. Griebiesi visų priemonių, kartais atsigavimas nuo psichotinės būsenos tiesiog kaip pirštais spragtelėjimas, kartais reikia praleisti dvi savaites namalonioje psichiatrinėje ligoninėje.

Dar kartą kartoju – depakinas geras vaistas kontroliuoti nuotaikos per dideliam diapazonui, kai verki iš ryto, po to juokiesi, po to baisu, po to nori viską nuveikti. Jo poveikio turite nejausti. Jei pajutote kažkokį šalutinį – būtinai sakykite gydinčiam psichiatrui/ei. Nuolat kontroliuoti nuotaikų nereikėtų, bendrai jei verki tai galima sakyti esi gyvas, daug žmonių jau nesugeba verkti. O tie kurie matė ir supranta daugiau verkia net nuo mylimos muzikos kuri sukelia prisiminimus, arba tekstas veikia.

Aš nesu gydytojas ir primygtinai prašau tartis su jus gydančiu daktaru/e prieš vartojant vaistus ir prisiminti, kad stebuklingų vaistų kurie išspręstų visas problemas nėra – reikia mokytis ir galvoti savo galva, psichiatras/ė jus mato retai ir turi labai mažai laiko Jums išklausyti – jo tikslas išrašyti Jums pagalbą cheminę, Jūsų tikslas išmokti ją protingai vartoti. Visada perskaitykite vartojamo vaisto lapelį, kaip vartoti, kokie gali būti šalutiniai.

Likimas kartais suteikia sparnus, bet juos užlaužia žmonės ir uždaro pailsėti nuo artimųjų ir visuomenės, kitose kultūrose tai sprendžiama kitaip. Kažkada kai aš po savaitės nemigos nuo amfetamino vartojimo iššokau iš ketvirto aukšto mačiau viską, visą prasmę, visą esmę, pamiršau jau tai, bet visada esu dėkingas Aukštesniems už man suteiktą labai aštrų jutimą ir ryškumą būvio.

Depakinas ir finlepsinas tai praktiškai tas pats.

Linkiu jums stiprumo būti su keista liga, gal net tiesiog gilesniu suvokimu realybės.

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

One thought on “Depakinas”

Mastodon