Vaikštau jau su vienu ramentu, šiandien patraukiau į užupio gūžtą, radau vienu kietuoju disku mažiau nei tikėjausi, vadinasi visa muzikos kolekcija buvo sunaikinta… Liūdna, bet ne taip kaip būtų buvę prieš pora metų. Kompas kažko smarkiai pūliavo, bet berods susitvarkiau. Jau greitai vėl reziduosiu čia, traukia narkotikai, traukia rūkalai, rūkalams neatsispiriu. Kompo ekranas glitchina. Jau greitai reikėtų nueiti į anoniminius, senokai ten nebuvau. Geriu arbatą. Reiktų kažką gero nuveikti, tai rašau, nors toks čia ir geras.
Nenoriu grįžti namo, ten nėra vietos man, o ir brls savo tariamu ar tikru piktumu baido.
Nenoriu tiek daug miegoti kiek iki šiol.
Nenoriu būti sergantis, noriu ilgos remisijos, reikia prisižiūrėti save. Liga ilgą laiką nugali mane, laikas man ją nugalėti, nors tai kasdieninis varginantis darbas.
Aš vakarykštis lapas, tuščias
Mano nuomonė išseko
Gerai kad dar ne visai apakęs
Matau šviesą ir tamsą
Jaučiu troškulį ir alkį
Tikiu kad pavyks
Ir viskas bus išspręsta
Neliks nei vieno ikso
nei vieno lapo tuščio
Leave a Reply