taip nori, kad nebesustotų sekti tą istoriją. Per gerai ir per ilgai, pažadas ištesėtas su kaupu, nelieka nieko, tik medžioti pasitenkinimą, mažais gabaliukais, buvo sunku, dabar per daug lengva, nebenori niekur bėgti, užtenka vaizdo pro langą, nors kažkada ir jis atrodė nepasiekamas.
Atrodo neliko kas nustebintų, nebent aš pats, patį save.
Skaičiukai galvoje tapo ryškūs, telefonas atseit vibruoja taip dažnai, kad net atsibosta. Muzika vis dar per daug gera, gerai kad nebėra šanso atsisukti keliolika kilowatų.
Kur skubėt? Nebėra kur, rytinis išgąstis dar viena dovanota diena.
Leave a Reply