Kai aš einu

3 responses to “Kai aš einu”

1. 

   Sistem metsiS

   2009/10/21

   Kai nelieka nerimo, nepasitikėjimo, baimės, kai pradedi atsisakyti nereikalingų poreikių ir nutraukinėti bereikalingas saldumą arba rūgštumą (ne per saldų ir ne per rūgštų) pumpuojančias žarneles ateina puiki nuotaika, ji ateina pamažu, vis kildama aukštyn. Vis aiškiau galima suprasti, kad laimei reikia labai mažai, praktiškai tik vidinio nusiteikimo ir atsisakymo to kas bereikalinga. Nostalgija tampa saldi, ateitis vaiski, čia ir dabar darosi puiku, tik kartais trūksta to su kuo galėtum tai pasidalinti, jai išmoktume dalintis su pačiu savimi tada būtų puiku.
   Kiekvienas saulės spindulėlis neša laimę, kiekvienas vandens lašelis. Džiaugsmas, kad žinai kas BUS, ir niekas to nepakeis nebent tu pats (tavo paties klaida).
   Mokėjimas pasitenkinti tuo ką turi arba jau turėjai, nesifiksuoti į ateitį, būti čia ir dabar.

   Reply
2. 

   Gintė

   2009/10/21

   Nieko nėra šviesesnio už šiltą
   kalbėjimą Sau…
   Nieko nėra gražesnio už rudens
   ryškias spalvas Mums,
   Liekantiems, užsilikusiems – ČIA IR DABAR.

   P. S. Šilta, gražu ir išgyventa. Lauksime balto sniego užklojančio pilkėjančią miesto vienatvę.

   Reply
   1. 

      Sistem metsiS

      2009/10/22

      Aplink ČIA IR DABAR sukasi visi stebuklai kurie laukia kada bus pašaukti, kada susidarys geros sąlygos jiems įvykti, kada pagaliau juos pastebės pilkumos apakinti, saldumos vartotojai. Aš laukiu, ir žinau kad sulauksiu.

      Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.