Aš pilotas didžiulės ir sudėtingos mašinos, kuri dar sugeba gaminti kitas mašinas. Man duota energijos, daugiau nei galiu suvartoti, man duota džiaugsmo kiekvienai dienai, tik reikia jį surasti. Portalai aplinkui bando mane ruošti blogiausiam variantui, bet aš jau beveik nieko nebebijau. Bijau tik pradėti savo kelionę kartu su senoliu Dievu per dieną. Aš galiu pasirinkti ką veikti, galiu išvažiuoti toli, galiu nusipirkti dovanų. Aš priklausau išnyksiančiai genčiai, kuri dar spardosi ir turi (kad ir kaip tai būtų juokinga) armiją kuri tokia maža. Man duotas šansas kalbėtis beveik su visu pasauliu, tik tam reikia noro. Kažkur laboratorijose spurda naujos kokybės žmonės-Dievai, kurie sunaikins senuosius. Kai sninga. Kai viskas darosi brangiau diena iš dienos. Viską apraizgę ryšiai ir šėtono valdomos valstybės. Aš ne vergas, aš galiu palikti savo pilotuojamą mašiną. Kiekvienas suprastų, tik ne visi galvoja. Aš irgi norėčiau negalvoti, ir pasislėpti nuo didžiojo pinigų ir galios beprotnamio. Aš ne alfa, nors kažkada juo buvau. Aš tikiu, kad mane karts nuo karto prisimenantis Dievas, leis man pailsėti nuo siaubo ir baimės ir ekstazės mišinio kai mano procesorius perkaista ir ima gaudyti tolimos ir artimos žemės informacinio lauko virpesius. Aš moku pasijungti ir trumpam, keliom valandom, naudojant ateivių genų inžinerijos produktus, kurių tiek daug aplinkui.
Visada yra ką suprasti ir išmokti. Visada yra kažkas naujo.
Man neaišku tik vienas. Ar išeiti ir palikti savo mašiną atsarginėms dalims galima.
Sistemos aš padėtas į apgailėtinų lentynėlę, vien todėl, kad noriu pranešti naujieną, gal ta naujiena ir su klaidom ir iš šono atrodo graudžiai juokinga, bet jau tokį tikslą man kartais duoda vadai.
Būti dalimi pasaulinės šėtono sistemos. 666 ant kiekvieno barkodo, 666 ir 999 mano sąskaitos numeryje. Visa tai kad priminti, o kai primena tai viskas, dažniausiai pripranti ir užmiršti.
Ačiū vadams, kad esu ne vienas savo skrydyje į išsilaisvinimą. Tepadeda man tabletės ir genetiškai ateivių modifikuoti augalai.
Leave a Reply