Atrodo nebemoku rašyti

Tiek daug sunkių žodžių galvoje, viskas neša mane ant bangos jau kiek metų ir jei ir numeta ant mental sickness tai tik trumpam. Kasdiena vis ramesnė, o aš neramus, noriu dar kažką svarbaus nuveikt, tik trūksta užsispyrimo, apsitvarkiau butą, išsitraukiau seną darbų ir norų sąrašą. Pradedu vėl tikėt, kad galiu daugiau. Interneto sąvartynas ir stebėjimas srauto baigia atsibost, reikia pradėt pačiam kurti jį. Šiandien jau vėlu, antra nakties, bet mane palaiko keli litrai stiprios arbatos, Užsiregistravau į darbo biržą, bandysiu susirasti nekvalifikuoto darbo, man atrodo, kad jau ištverčiau ir stumdydamas prekes į lentynas kokioje parduotuvėje, ar šluodamas gatvę. Tie papildomi eurai tikrai padėtų jaustis laisviau, bet suėstų didžiają dalį laiko. Dabar laiko nevertinu, jau kiek metų savaitgalis ar pirmadienis man tas pats. Reikia kažkaip išsijudinti, eiti tolyn, kad ir gatvių šluot…

Vis sunkiau išlikti ramiu, kai tiek daug palikta praeityje, ir apie tai geriau nebegalvot. Atrodo kasdiena, kaip tikra dovana.