Ištrauka iš senų minčių:
Taip sunku atprasti nuo to kas patinka, niekaip negaliu nusikreipti į paieškas ir supratimą. Nors randu, ir sutapimų daug, bet jau išmokytas netikėti. Tik taip galiu likti už psichuškės ribų, kiek jau kartų ten būta net nebežinau, tai ir bijau, kartais baimė nepakeliama, gal net ir teisingo suvokimo pliūpsniai, tik tampantys per stiprūs. Pradėjau rašyt ir nebenoriu rūkyti tų prakeiktų cigarečių.
Kažkokia diena + šiandiena:
Kasdiena veda tolyn laiku, tiek svajonių jau išsipildžiusių kad net nejauku svajot. Keisti chemikalai prie lūpos tik pagilina sapnus ir paryškina vaizdą. Kaip gerai kad yra artimi kiti, tai padeda susikalibruoti ir nebūti ribiniu, nors taip norėtųsi. Džiaugtis buvimu kartu, dabar kaip kompiuteriai sujungė visą planetą, man belieka ramiai čiuožti bangos viršune, palaikoma tik nedrąsaus tikėjimo ir kelių artimų žmonių. Belieka smailintis ir poliruotis nekreipiant dėmesio į draudimus, vis giliau panyrant į tėkmę.
Aš taip nenoriu nuslyst
į apmąstymus bereikalingus
bandyt suprast, kodėl dar vis esu
ir bijau savo minčių.
rytojus vėl nebevilioja
nors įsipareigojimų jokių
net nebesinori knistis informaciniam šiukšlyne
ieškant gražių vaizdų
gal sustabdyt beprotybę galiu ir aš pats?
padedamas dešimties miligramų psichotropinių vaistų.
Malonumas teka manimi, atrodo, kad tikrai dangus čia|
ramybė begalinė ir jokios baimės šiandien
Arbata su pienu ir naktis su ekranais keturiais
Taip norėčiau pasidalint viskuo
Bet piramidė tyliai stebi mano veiksmus
Apie ją net galvoti baisu
Laukiu gražios melodijos
Kompiuteris beveik visu pajėgumu
Dalyvauja tinkluose tikrųjų anonimų
ir muzikos vagių
Susikurti dieną, momentą, akimirką
iš kurios sklistų džiaugsmas iki pat panagių
