Ir dar ramiau, jokio spaudimo padaryt nuotrauką, ją įkelt ir susilaukt greitų spustelėjimų kurie man sukeltų dopamino bangelę. Selfius buvau tik kelis padaręs, bet suprantu ant kiek nenatūralu sustot savo dienos bėgį ir padaryt bevertę nuotrauką už nepažįstamų žmonių ir botų paspaudimus.
https://www.wired.com/story/learn-from-these-bugs-dont-let-social-media-zombify-you/
Reikia keistis, reikia būt mažiau piktam, gal net nemažiau, o sveikai, taip aš noriu kad sukalentų automatai, ir taip aš vienas iš pirmųjų kuris nuo to nukentėtų, bet geriau kad jie prabiltų, nei kapitalistinių nereguliuojamų koorporacijų eksperimentų pabaigoje nušvistų nuclear dharma (gal antras geresnis variantas (jei tuojau pat tai taip). Mama nuolat primena pasaką apie slibiną, tą seną rusų multiką, kur užmušus slibiną pats juo virsti.
Ko dar reikia atsisakyt? Viso googlo paketo: chrome, gmail, g+ ir beribės vietos nuotraukom, ir žinoma microsoft windows (bandžiau tai atlikt, beveik gavosi, tik dc++ klientas webinis ir nelabai aš su juo susidraugavau). Beje šitas saitas turi pajungtus google analytics, jei ką domina info – raštelkit (dauguma lankytojų moterys, kas mane tikrai net nustebino, kol man nepaaiškino: apie bobiškus vaistus rašai)
Jums rūpi, kad jus seka ir jums siūlo kaip “geriau” išleisti pinigus? Nenoriu čia plėstis kodėl turėtų rūpėt, tik įdėsiu vieną savo tweetą (taip reikia trint ir twiterį):
Kai visa esminė informacija taps cenzūruota, copyrightinta, o piliečio metadata atitiks tam tikrus kriterijus, (man darosi vis panašiau) baus net nekaltus buvusius aplink. Kas bendro tarp cp, drugs ir žurnalistų? Post knowledge era. Vaistai kurie atleidžia.
Priklausomybė turbūt aiškiausia tema apibūdinanti žmogų. Ir kova su jomis. Bet ar iš vis reikia so jom kovot kol jos “nėra problema”, ale mėgaukis nuodėme jei ją darai. Labai sunku pajausti kada jos jau problema, nekalbant apie tai, kad prieš tai.
Būtų saugumo jausmas, būtų ramu. Saugumą gali susikurti nesekdamas naujienų, nekreipdamas į jas dėmesio. Gali gerdamas tabletes, gali rūkydamas, gali gerdamas alko ir stebėdamas naujienas. Tas px požiūris. Aš senai neatlaikau lt žiniasklaidos (praėjo kažkiek metų nuo to kai aš pradėjau vartot žodį neatlaikau ir atsirado jis reklamoje sustojime). Bet tabletės, rūkymas, gėrimas gali virsti didesne problema nei saugumo, pasitvirtinimo jausmas.
Glamūras ir diskuras (Pelevinas).
One thought on “Instagram irgi ištrinta”
Ajo… Mintys apie visuotinę normatyvinę priklausomybę beveik viskam ir man vis sukasi galvoje, tik vis neprisiverčiu teksto sukurti. Atsisakai žmogus kažko, kas yra akivaizdi adikcija, tik tiek, kad propaguojama visų, tai rezultate sulauksi priekaištų ar kritikos, nesvarbu, kiek ženkliai pagerėja savijauta, bet juk nebėra tavęs feisbuke! Bet su atsisakymu dalykų atėjo supratimas, kad dalis to blogio gali turėti ir teigiamų pusių, jei saikingai vartojant ar bent pripažįstant sau faktą, kad tai yra priklausomybė. Supratimas kartais išlaisvina (nors labiau šiek tiek suteikia laisvės). O iš kitos pusės, kaip donkichotiška su visu tuo kovoti. Atrodo, kad isšilaisvinus nuo adikciju ir sekimo, žmogus lieki vienas, o kiek žmogaus būti gali, kai aplink nėra kitų?