Nejaukiau, bijau vėl prarasti minčių kontrolę


Vėl ieškau, paskambinau pažįstamam sakė yra jau nauja scenos simuliacijos programos versija, laužė berods kinai. Bandžiau ieškoti, bet šnipštas, tik kažkaip labai nejaukiai pasijutau kai parsisiuntęs nedidelį failą iš interneto paleidau ir iššoko windowsų smart filter ar kokia ten programa ir rodo kad pasirašyta mikrosofto, bandau spaudyt no o ji vėl šoka, tai teko spausti yes, iš paranojos atsisiunčiau nemokamą aviros antivirusą ir instaliavau, dabar skanuoju, malwarebytes sakė kad nieko ten nėra, bet bet bet… iškarto pasijutau mažiukas nemokša prieš didžiulę visatą, gaują profų tarp kurių yra visokių intencijų žmonių. Kai pagalvojau, kiek nedaug aš moku ir kiek nedaug sugebėsiu dar išmokt. Svarbu vėl negrįžti į nusivylimą. Kas gi gali atsitikti blogo? Gali užrakinti kompą, užkoduoti failus ir prašyti išpirkos. Paimti mano visą muziką ir nuotraukas įkaitais ir žinomą krūvą laužto softo… geriau prie nieko neprisirišti, kai jau esi pergyvenęs data loss, hdd failures tada supranti kiek mažai tai reiškia, skaičiau:

You may have heard of a principle called “the hedonic treadmill.” It’s one of the most depressing findings in happiness research. It says that we eventually adapt to whatever good things happen to us. You get a raise… and then you take it for granted. New car? You’ll take that for granted eventually, too.

But when we imagine losing the things we’ve taken for granted, studies show the effect temporarily reverses — we become grateful. And happier:

The authors hypothesized that thinking about the absence of a positive event from one’s life would improve affective states more than thinking about the presence of a positive event but that people would not predict this when making affective forecasts… As predicted, people in the former condition reported more positive affective states.

taigi, praradimas net suteikia laimės ir laisvės. Šiandien man pasaulis atrodo visiškai svetimas, nesuprantamas, piktas BET nuolat jaučiu kad aukštesnioji jėga mane (ir tave) saugo, jei užsimanai kažko neįmanomo, ji sukuria galimybes tai gauti, žinoma ne viską, proto ribose, bet kaip selas dainavo gyvenimas vis gerėja ir gerėja… net nejauku. Vaistų kol kas pusė maksimalios dozės (olanzapinum), vakar jie man padėjo užmigti kai išgėriau po valandos su puse vartymosi, nes galvojau negersiu jų (geriu kas antrą dieną kai gerai jaučiuosi). Dar vis vartau psichodelinių narkotikų vartotojų puslapius FB, grynai iš įdomumo, bet pats labai bijočiau vartoti, nes sutikčiau ten visas savo baimes, Kaip gerai kad olanzapinas blokuoja tokių narkotikų veikimą iš viso, nei judesiuko, jokio poveikio absoliučiai, net tris mėnesius po jo vartojimo nutraukimo. Vakarais visada kalbu maldą, nors esu ateistų puslapio fb narys, gal iš smalsumo, gal iš piktumo prieš senąsiais religijas, tikriausiai dėl to kad dievo įvaizdis kažkada buvo mane apsėdęs ir užvaldęs. Nemalonu ir malonu prisiminti. Gyvenimas kaip sapnas… Variklis mano noras sutvarkyti visą šitą kebeknią bent minimaliai… pradedant nuo savęs. Bet geriausia nieko nesitikėt

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *