Ateitį visi sulauks savo penkiolikos minučių privatumo. Nesinori išsiveržti iš patogumo gniaužtų nors pasaulis greit virs dar didesniu pragarėliu, pasprings pinigų gaminimo mašinų iškreivinta “ekonomika”. Ruoštis reikėjo jau anksčiau pabaigai, bet yra dar svertų prisiverst nebijot ir žvelgti kaip visiškai nesvarbiam ir džiaugtis kelionėm per dienas. Dar pu-erh arbatos iš Kinijos, nebeturiu net fantazijos kam leisti tuos nedidelius pinigus kurie jau greit užsirauks, laisvės karas pralaimėtas, lėta katastrofa ir kažkur striginėjančios mintys apie tą tikrą ramybę kurios nebebus, tik dar likusi viltis kad ir visai nieko neliks, tik aidas transliacijų. Informacijos šiukšlynas ir tiek daug malonumo besivaikančių žmonių, malonumo kuris dabar priartintas ir paduotas pigiai, o nori vis daugiau, sukt pelės ratuką iki ekstazės ieškant nežinomos dovanos kuo toliau tuo labiau anonimiškesnės. Neatsilygina, turtingėja tik ir taip turtingi.
- nepasiduot
- laukt
- stingdančio grožio akimirkų
- anonimų čiuptuvų grabinėjančių kompiuterio diskus
- stumtelėjimo į kritimą
- atsijungimo nuo social medijos
- nustot medituot loterijos prizą kaip išsilaisvinimą
- nutraukti pertrauką
- fotografuot
šiandien mm sakė, kad dabar kai negeriu vaistų net ji mato kad man geriau, dabar tik susileidžiu ilgai veikiančių raminamųjų kas mėnesį.
Neatlaikei ir patekai į psichiatrų gniaužtus – tau yra vaistai net nesigilinant ar jų reikia ir ar jie tau tiks. Gerai kad yra sveiko proto negerti proto lėtintuvų kai viskas gerai, jie gi negarantuoja kad pablogėjus ištversi kad ir kiek jų gersi ir leisiesi.
Išprotėjusio chaoso ranka, kapitalo ir mito gniaužtai, žodžiai pakeitę prasmes, spektaklis kurio suprantant atlaikyt negali. Dabar naktinio kofeino dozė ir surasta dar viena gera internetinio radijo stotis:
Informacija kaip turtas, tavo profilis korporacijose ir spec tarnybose. Saugios sistemos turbūt sukurti net negalima, o kuriamas žmogaus pakaitalas AI dirbtinis intelektas. Laimėt žaidimo jau turbūt nesigaus, tik vis didėjanti tuštuma sėdint savo mažam kambarį su pro langu stebimu beržu, trim ekranais ir nuolat užimtu ryšio kanalu dalintis kietųjų diskų (kurių jau 11) turiniu, kaip liūdna matyt visa išsilaisvinimo bangą lūžusią ir suprasti kad taip jau daug metų bandoma nugalėt nepatogumą, kad žemės resursas tai ribotas ir tiek milijardų žmonių jame norinčių pabūt ir džiaugtis. Keista dovana kurią pakuoji lauk visą gyvenimą, ir žodžių tikrai neužtenka išreikšti kaip žiauriai mes apgauti ir ar tai ateiviai ar spec tarnybų eksperimentai ar mūsų pačių genetinis kodas pakeistas tų nežinomų jo kūrėjų kad kuo greičiau pritaikyti žemę sekančiam etapui. Lūžio taškas visada čia ir dabar, tikint kad yra magiška kombinacija trumpų signalų į pačią realybę.
Maloniai spaudosi klavišai bėgant nuo suvokimo kad pralaimėjai, bandyt iš naujo reikia. Taisyklės ir mintys šokinėjančios per suvokimą kokioje begalybėje tupi, prispaustas savo besikartojančių žodžių ir riboto suvokimo, kad visi tik improvizuoja kaip įmanydami.
Retrosynthwave ramina, kaip ir beieškantys ip adresai. Ateities apčiuopiamas nesuvokiamumas. Prizas būti čia stebint ir siurbiant suvokimo bangas, keistai kaifuojant nuo savo paties klaidingų interpretacijų.
Nepaleidžia noras būt ir piktumas ant savęs dėl tingumo. Nutrūkę ryšiai, nepaliekančios parazitinės mintys ir žinoma būnant noras bėgti ieškot kur geriau, nesuprantant kad geriau jau nebus. Nuolankus pesimizmas pagardintas dūmu ir paranoja.
Eksperimentas kuris nebekontroliuojamas, bėgant per elektrines lankas smulkiais rankų judesiais gaudant naujienas kad post truth amžiuje išsikreivina viskas. Vienos tiesos, hipotezės nebėra, susiskaldžiusi didžiųjų smegenų kiautų armija, norint palikti atspaudą kuris atrodo bevertis.\