Raketa riaušės keisti laikai

Žiūriu iš pietų kalifornijos riaušias, pats pakilęs aukštai, giliai paslėptas nerimas ir noras miegot, žalias kiniškas pu-erh tikrai gerai veikia, eina banga to gerumo kurio ieškai, ir supratimas kad viskas kis milžinišku greičiu, neliks priešvirusinės laisvės.

Kai pradedu galvoti norisi kažko kažkur ieškoti kad paaiškinti kodėl aš čia amžinose krentančio laiko pinklėse stebėtojo pozicijoi, atostogose prižiūrint anonimų skaitomus diskus, rezervas yra, pasaulis visiškame išprotėjime, nauji windowsų updeitai kaip ir visada ne kokie, net raidės paspaudus atsiranda po kelių milisekundžių po kelias, bet veikia pc.

Riaušės, prisimenu tas senesnes anglijoje, dabar tas pats usa, bet žmonės ten tikrai pikti. O aš čia pasienyje su pilnai išprotėjusia rusija, kai žiūri bendrą informacinį srautą per hacker news, atrodo kad viskas pūna pilnu greičiu, keistas paskutinis siūlas laiko mane nuo pripratintos paranojos įkandimo, realiai stebėti klaiku, kažkur net piktas pasitenkinimas tuo sujudimu, ir keistas liūdesys. Toks wtf, negi tikrai dabar viskas žemyn, pats tikriausias cyberpunk, kyla į kosmosą raketa ir toje pačioje šalyje protestai ir riaušės su naikinimu, man kartais atrodo kad tikrai usa yra daug blogiau nei pas mus jei neturi auksinio tėvų bilieto ir nesi buržujus, dabar sustojus dėl karantino ten tikrai žmonėm ne kas, nors ir iš LT lėkė visi lauk, o į usa visi nori patekti, supisti anglosaksai naciai ten, net italas-ispanas eu jiems jau būtų gal net per juodas ale mexican.
_________________________

socialinė medija man labai nepatinka, nors ir pats kaip tikras narkomanas mirkstu joje per dienas skanuodamas muziką per pbb. Dopamino atgalinio ryšio kilpos ir ėsi sėdęs ant genetiškai užkoduotų chuinių pačios smegeninės, bet to mažai, nori ir nežinai ko, dairaisi kaip apgautas vaikas bandydamas suvokti kaip atsitiko ir viskas ko jis svajojo ir atsitiko taip kad papildomas bagažas keičia žaidimo taisykles iš užsivedimo į depresiją. O to tikro bendravimo per karantiną tikrai buvo mažiau, man gerai kad nesu vienas namuose, bet traukia susitikti ir papliurpti, pasijuokt, kartais išgert alaus. Nežinau kur investuoti nei savo laiką, nei pinigų rezervą, kaip rusai dainuoja, o gal ryt karas. Karas čia ir dabar, su paranoja ir šizofreniją paskanintą thc, žinai kad net nenori žinot daugiau, bet traukia laikas pro šalį dekoracijas taip greitai, kad tikrai supranti jog nekontroliuoji beveik nieko. Norisi atsikratyt pinigais, jie atrodo purvini. iškeisti į daiktus, muziką, programas, maistą rūkalą ir niekada ilgam nepasiekti ramybės.

Žiaurus karštis šiandien, drėgnas ir sunkus, dar kai mano mažam kambaryje pc tai 29 net po 9 vakare. Kava arbata į trasą kovojant prieš raminamuosius kad ilgiau paklausyti muzikos, nusipirkau kelis muzikos albumus, sukasi dar vienas, kažkur už kampo suvokimas kaip greitai viskas baigsis, ir tuo pačiu kaip viskas 100% čia ir dabar galutiniame bangos lūžyje. ir bus tik greičiau, daugiau, chujoviau.

Minčių nutylimas, koorporacijų bulshit, kažkoks jausmas gaivaus bet dvokiančio. Niekur nebus išeities, kasdien laukiant, muzika pareiškė: techno gender fluid, dancing tilll we die.

ir taip, taip dar kartą, aš nieko nenoriu pasakyt, klaidžioju su savo mintimis žinodamas kad jos nesveikos

 

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Komentarų tikrinimas įjungtas. Po kiek laiko jūsų komentarai bus apublikuoti.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.