Suku vis srautą, vis muzika nauja, pasimiršta kad praėjo dar viena diena


Diena gera, nors atsikėliau vėlai. Pažadino paštininkė su siuntiniu iš Kinijos – kelios malonios smulkmenos. Cigarilė + kava, arbata ir interneto naujienos + kaip visada muzika, naujas grupės Грибы albumas tikrai neblogas, Slit Jockey Presents 10 Years of Grime kažkaip nelabai klausėsi, linkomanija niekaip neatsiunčia naujausių pakų muzikos popuri kelių dienų, kurie sveria po 67 ir 71 GB, o jau prie jų stojo nebloga eilė per soulseeką. Palinkėjau draugams per FB geros savaitės, pilnas dabar ir pats geros nuotaikos. Kiek lieka nedaug iki pilnos laimės, geros muzikos, kelių puodelių kofeino ir gero oro lauke. Noriu dar, dar ritmo, to pojūčio kad viskas klostosi lyg numatyta, tas nuolatinis sincronicity aplink, laukimas pinigų injekcijos ir užsisakymas dar vieno prietaisiuko: paišymo planšetės Huion 1060 Pro už 74€ su greitu siuntimu per DHL (update: kaip visada gerai paieškoti, gal kur kitur geresnė kainą, tai radau naujesnį modelį Belgijoje per ebay[update2: reikia palaukt dar mėnesį, gali būt kad gausiu dovanų naudotą] :). Dar liks nusipirkti programą Black Ink ir viskas paruošta mano išsvajotam nuotraukų filtravimo rojui 🙂 už man patinkantį vaizdą ir garsą atiduočiau daug, bet tikrai ne viską. Vėl laukia Murakamio knygos, gal pagaliau įveiksiu 1q84 trečią knygą.

Kaip daug beliko laukt, kaip mažai dabar tikiuosi, kasdieninis sapnas įkyrus ir labai labai pastovus, dingsta nerimas ir mano nuotaikos pastovios. Keli vis nukelinėjami darbai ir svajonės, belieka būt dėkingam už kasdien ilgai besitęsiančią kelionę. Dėmesys kaip visada bėgioja. Niekaip nesuprantu už ką pasaulis pildo mano svajones. Reikia būt dėkingu!

____________

Miegojau mažai, tris su kapeikom valandas, bet pilnas energijos 🙂 Suklausiau labai neblogą muzikinį podkastą: Lag – Spoznaja Vol. 5 nuostabus naujo techno užtaisas užkrovė energija, dabar įsijungiau pareklamuotą ten Rivet miksą Stokholme, žiūrėsim kaip šitas (nieko labai įsimintino iš tiesų). Laukia dar viena nuostabi giedra diena.

Ko trūksta?: gal geresnio fotoaparato, didesnio noro daryti (pagaliau vėl pajungti, pavaldyti ir pafotografuoti lazerį, gal net su juo ir mašina išvažiuoti į mišką ir papjaustyti medžių šakas kol nėra lapų, būtų tikrai nuostabu)

Perskaičiau knyga apie Rusiją, atveria akis koks pasaulis kabantis ore ir baigiantis išprotėt. Pasiėmiau dvi Svetlanos Aleksejevič knygas. Pradėjau skaityt Černobilio maldą: iš kart ašaros (turiu aš savo idėjas apie tris pasaulį aplankiusias atomines katastrofas[Hirosima+Nagasakis, Černobilis, Fukušima{In 2014 Japan enacted the State Secrecy Law. The Fukushima incident falls under this law, and as a „state secret“ independent investigations and reports are forbidden by law.}]

Nėra jokios logikos, nėra jokio tikrumo, yra tik iki skausmo nesuvokiamas grožis kasdien, vis aštrėjantis ir ryškėjantis, kas belieka gyvenant labai stipriai genetiškai modifikuotų beždžionių durnyne – fotografuot, rašyt, klausyt muzikos, skaityt, tikėt ir melstis (gal tiksliau dėkot ir užsikrovinėt energija), susitikus su draugais paplepėt apie nieką ypatingai svarbaus (taip norėčiau daugiau draugų su kuriais galiu pašnekėt apie prasmės beveik nebuvimą ir visko tolesnį slydimą į dar didesnį juodesnį cyberpunk). Dar bus ryškių dienų, man kartais atrodo kad Aukštesni labiau myli vartojančius, bent kaip aš vartojau viskas slydo lengviau ir ryškiau, ir iš kažkur mistiškai pinigų nepritrūkdavo…

Galiu šiandiena būti patenkintas, atlikau vieną atidėliojamą pažadą, atradau interneto perliukų (jie sudėti FB), ko belieka laukti? Ogi naujos dienos, vakarop kelionės į sodą ir paieškų gero kadro.

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *