Sustot nebesinori, viskas beveik ranka pasiekiama, tik reikia užsispyrimo. Kasdien galiu stebėti besileidžiančią saulę. Praėjo metai ir aš vėl buvau bepanirąs į savo mitą. Bandžiau nuo jo bėgti, bet užplūstančių prisiminimų gausa priveda iki emocinių supynių: tai juokiesi tai verki, tą pačią minutę. Išsibalansavo don’t give a fuck sistema. Savaitė su kapeikom užribyje atstatė atgal. Dar stipresnį, mažiau bijantį, daugiau tikintį savimi (ir saule).
Kasdiena vilioja gilyn į savo pinklias, negaliu net bandyt nemiegot iki ryto, tai darosi per daug pavojinga. Rūkau per daug cigarečių, niekaip nepereinu prie vandens (arbata be cukraus). Per Vy gimtadienį vakarinis dangus atrodė tiesiog fantastiškai:
https://goo.gl/photos/tbhn7E8o779Ffbg79
Žinau, kad galiu, tik negaliu išdalinti laiko tiksliai tam. Net nebeaišku kam. Svajonių pilna galva, belieka atsirinkt ir žingsniuoti pirmyn. Ar tai apšvietimo programavimas, ar foto ar Python, ar dronai. Vienoms tereikia laiko, kitoms tik pinigų, trečioms ir laiko ir pinigų. Ką dar turiu palikti ir parodyt? Kiek dar bus ištrintų klipų iš Youtube mėgstamiausių. Belieka tik tikėt.
Visos problemos tik galvoje, pasakė ji: dainuoja PBB. Padavimo greitis pakilo iki 600Mb/s. Karališka rezidencija už 160 pinigų. Dar trūksta matricų dviejų, kad su savo 7850 labiau šildyčiau kambarį.
Dirbti namie sunku, dėmesys vis nukrypsta į internetinius narkotikus, bet viskas su laiku.
