Šaltas lietus žliaugė gatvėje. aš tupėjau savo gūžtoje ir bijojau rytdienos, bijojau kad rytdiena jau neateis, nes aš jos nevertas, o kai jautiesi nevertas norisi verkti, bet negali. Ateitis ir praeitis sumišusi į vieną košę. Reikia pradėti viską iš naujo, nuo nulio, gal net nuo minus vieno (arba pabaigti). Bijojau vienas garsiai lauke surikti, bijojau eiti pas draugus, bijojau, kad darau kažką blogai nieko nedarydamas, turiu gi kovoti su beprotybe, niekaip nesuprasdavau iš kur pas kitus valia žaisti, aš tokios nebeturėjau. Neturėjau valios. Gal pavyks ją išvystyti ;]. Vieną kartą man atrodė, kad aš galiu išsilaisvinti iš šios realybės ir patekti į kitą, tą kurioje durys trikampės, patekti į kitą planetą (patekau tradiciškai – į vasaros 5). Arbata baigėsi, geriu per daug ir kavos ir arbatos, reiktų pratintis prie vandens paprasto. Kiek nedaug visko reikia kad jaustumeisi pilnas, turi rinktis iš jau esančių pasiūlymų, naujus kurti sunku. Narkotikai man parodė daug naujo, ir parodytų dar, jei juos pavartočiau vėl. Bet sunaikino mane kaip galingą žaidėją, neturiu valios dabar prisėsti ir perskaityti kokio nors žaidimo taisyklių ar tai būtų Warhammer 40000 ar html ir css. Net nenoriu žaisti žaidimų su kompiuteriu, nuolat tik muzikos klausau, šios savaitės essential mix su scuba visai neblogas nors antrą kartą pats neklausyčiau bet jai grotų tai irgi nebūtų blogai. Šypsotis, daugiau šypsotis. Jei šiemet paskutiniai metai, tai aš bijau, bet išnykti su visais kartu gal ir nėra taip baisu. Kaip išjungti vertinimo mechanizmus. Kaip vėl kažką pamėgti iki panagių pajuodavimo. Tikriausiai daugiau niekada nebeįsimylėsiu ir gerai, bet jai išmoksiu valdyti naujojo chamsys pulto rankenėles gal dar pajusiu tą džiaugsmą kai gali priversti publiką klykti. Per PBB vėl groja labai gerą muziką, kurios nėra youtube, traukiu vis viską ką groja ten į savo kompiuterį, kaupiu nežinau kam, nors jau nebebijau prarasti. Ar tu nebijai prarasti ką nors? Aš nebijau prarasti net sveiką protą. Sveikas protas tai tas kuris mato kaip visi ir nesupranta kaip visi. Bet gi nėra ką suprasti…atsibundi, atsigeri kavos su pienu, nueini pavalgyti, grįžti ir nežinai ką veikti. Nežinau ką veikti, noriu tik rūkyti, bet esu ne kartą nugalėjęs šitą norą, nugalėsiu ir šiandien. Arba nueisiu pas Vtk arba paskambinsiu lgs. Palaikyti žvilgsnį ties savim, negali nerimauti dėl afrikos ir indijos vaikų ir kinų galybės. Turi viską susitvarkyti kas čia, šalia… Neuždavinėti klausimų: kam visa tai, gal yra bonus lygis, kaip apgauti sistemą. Negali. Neapgausi. Gali žinoma apgauti bet tas būdas visiems žinomas ir žinoma, kad jis palieka tik skausmą: oras į veną, aukštas pastatas ir apačioje betonas, šalta upė, mašinos išmetamasis kvapas. Žingsnis nuo šaligatvio į šalį judrioje gatvėje. Kas nori suranda, bet jau vien šito noro kilimas rodo kad kažkas netvarkoje, per mažai juoko, nebesugebi pats į save pažiūrėti sarkastiškai, lyg pro slaptą kamerą kai masturbuojiesi. Pažiūrėk super jail. Pažiūrėk Brazil. Nelabai mėgstu filmus, negaliu sukaupti dėmesio tokiam ilgam laiko tarpui. Šiaip mano dėmesys visiškai nusmurgęs, negaliu prisiversti kažką daryti pats ilgesnį laiko tarpą, nebent tai darbas scenoje, ten man baisu bet ir patinka, bent žinau kaip kas veikia (teoriškai ir praktiškai). Bet liūdna kai nėra darbo su scena, tada spoksau į ekraną ir klausau muzikos ir laukiu kada vėl mano galva luš ir aš tikėsiu, kad galiu viską pakeisti ir keičiu. Melas tai. Melas ir realybė, tik labai kietas, tam kad galva sienos nepramuštum ir viena kulka į galvą tave užmuštų. Pasaulis be jokio tikslo, tikslą gali susikurti tik pats, bet juo reikia tikėti, kai Dievu. Kuo didesnį tikslą nusipieši tuo didesniu pusdieviu gali tapti. Aš nesuprantu pusdievių, bl kaip noriu rūkyti. ir gert. ir narkotikų. ir sekso, ir brangios mašinos (nors nėra kur važiuot) ir pinigų. Labiausiai noriu vado kiekvienai dienai, norėčiau būti pagalbinis ir šalutinis kitam siekiant tikslo, noriu likti šešėlyje. Arba visiškas permatomumas, toks kurį kartais jaučiu (viskas fiksuojama, fucking viskas). Sunku būti čia kai atrodo, kad tavo publika tai nematomi dievai ir pusdieviai ir ufonautai ir kitokie ateiviai ir dirbi jiems ne už čia esančius pinigus, bet už kažkokį viso tripo įvertinimą. Devynis kartus pamatuok dešimtą kartą pjauk (su musmirėm ir lsd + koksu). Ką pasėjai tą ir pjausi (tas tinka haliucinogenam). Neturiu valios pabėgti, ir pabėgti nuo savęs nepavyks. Galiu tik trumpam digimonizuotis. Demonogizuotis. Mutuoti. Man tik 28, o jau atrodo kad viską mačiau ir viską žinau ir noriu tik išnykti iš ten kur manęs nelabai reikia. Bet kai jau bandei save nutraukti, bandyti antrą kartą labai sunku. Ir tikriausiai nereikia, reikia pilnai parazituotis. Tikriausiai aš toksai esu nes negaliu atsijungti nuo savo šeimos ir likti vienas su alkiu, alkis priverčia padaryti daug ką, bet jai aprengi prižiūrėtojus hugo boss uniformomis tada kažkaip visi ramiai kenčia ir nesipriešina. Maisto net per daug pas mus, bet nemokamai lengvai jo neduoda. Nueisiu nusipirkti sūrio. Kiek daug visko reikia kad būtum normalus, žinoma svarbiausia norėti būti normaliu nors dabar populiaru būti kitokiu. Turi apsirengti, nes nuogas gatvėje nenormalu. Nenormalu ir galvoti kas bus po pabaigos, arba šiaip apie pabaigą. Šiandien pagaliau įsijungiau Team Fortress 2, jai neturi ką veikti šitas žaidimas tikrai neblogas, su gyvais oponentais, gali net šnekėtis su jais, yra ir lietuviškų serverių… Gera pažaisti ;] Gera kiekviena diena, tik tai supranti kai jinai praeityje.