Month: July 2011

Karšta, pats sau smirdu, praustis nenoriu, vistiek tuojaupat bus tas pats. Muzika kala. Aš tenoriu užsinorėti miego. Afrikoje badas, skiria tiek babkių kad man tikrai atrodo galėtų visus pamaitinti, bet ne bl trūksta atseit chui znaet, babkės toks dalykas kurį supranta tik tie kuriems priklauso dangoraižiai ir koorporacijos.

Reikia:

padaryti ne daug mokesčių kaip yra dabar, o kelis.
priversti kabakus ir parduotuves pardavinėti tokį patį kiekį gazuoto vandens už tokią pačią kainą kaip alaus. Nekenčiu jaustis durnu kaip noriu išgerti ne alkoholio.
legalizuoti marichuaną ir LSD arba grybukus ;] ir prostituciją ir žinoma pornografiją.
sekti visiškai visų valdininkų pokalbius, e susirašinėjimus ir padaryti juos viešai prieinamus.
Bet žinai ką politiką px, vis tiek aš galvoju per daug progresyviai.

Norėčiau dalyvauti sąmonės naikinimo kokiam eksperimente (pasirašyčiau netgi skausmui). Norėčiau dar kartą sapnuoti seksą su tavim ir tai kad siūlei parūkyti man žolės. Norėčiau padalinti save visam pasauliui (čia Jėzulis ir bažnyčia šitą gerai prastūmė). Arba norėčiau pilnai atsiduoti kažkokiam žmogui už maistą būstą ir šiektiek pinigų, bet negali savęs parduoti, kitaip visokie milijonieriai visai išpindėtų.

Lenkiu galvą prieš visus, kurie daug uždirba, bet man atrodo vistiek kažkokia karma yra ir atsirugs visam progresyviam vakarų pasauliui už apatiją prieš pasaulyje vykstantį skausmą ir kinų konclagerio išnaudojimą. O gal ir ne, jūk mes žvaigždės ufonautų šou.

Arba būsim tikrai laisvi, arba mus pilnai išnaudos kaip kiaules ar karves. O kodėl turėtų būti kitaip. Žiurkės laisvos (bet ne visos, tos kur laboratorijoje ne), karvės laisvos tik indijoje ;] męs vis tikim kad esam kažkur aukščiau už jas.

Svarbu gerai jaustis. Vienas draugas sakė gerą baikę, ji gliučina kai jis blaivas, tai geria ir rūko daug. Ir tampa jis piktas kai blaivas pradeda kaltinta save ir kitus.

Aš gerai jaučiuosi.

Ką veikti?

Yra žmonių su kuriais būčiau už pinigus. Daug atiduočiau, kad dažniau pabūčiau su jais. Laikas beveik pasiekė minimalų ėjimo dažnį. Lėtai ir iškilmingai žygiuoja per mano galvą. Nesuprantu kodėl pradedi kai kam nepatinkti, arba patikti netiek, kad leistų įkišti, arba neskambina kai tu dingsti. Pasaka. Mitas. Tabu. Man tai įdomu. Bet esmė yra, kai išprotėji, tau atrodo pasikeičia pasaulio taisyklės ir eiga, bet visam likusiam pasauliui jos nepasikeičia. Todėl išprotėji tu. Gali dėl kai kurių nuostabių akimirkų laukti amžius. Prisimenu kai laikas lėkė nesuvaldomu greičiu ir aš galvojau, kad vistiek būsiu čia, kol neišspręsiu dėlionės. Šoku nuo 364Lt iki 2500Lt tikrai didelis šuolis, jei pavyks galėsiu tapti laisvas. Bet keistai skamba, laiko prasme aš būsiu gal tris gal penkis kartus labiau užimtas (realiai tikriausiai apie 10), atsakingesniu darbu. Ir dar negalėsiu mokytis nes darbas nesiderina su mokslais. Bet jei pavyks ten, tai galimybės atsiveria. Nežinau ko aš labiau noriu, ar 2500Lt į rankas, savo buto, mašinos ir t.t. ar karts nuo karto išskristi toli toli ir dirbti su scena, kartais parūkyti gandžos išgerti alaus, per dienas nieko neveikti tik bandyti suprasti, kad patekau būten ten kur norėjo mane patupdyti. Ateitis pakankamai aiški. Tik labai sunku ją įsivaizduoti be kracho, be didelio karo, be ufonautų. Fucking gi čia dangus. Bent man, ir daugeliui kuriuos pažįstu, čia tikrai labai toli nuo įsivaizduojamo pragaro. Noriu greičio, dar daugiau, dar greičiau susitikti dar greičiau paplepėti dar greičiau išgerti dar greičiau pasipisti. Tik kai kuris laikas lėtai greitėja, nors kiek žinau jį galima išmokti pagreitinti. Norėčiau vis tiek pabėgti iš rojaus į visišką nirvaną. Arba į kažką kas labai aštriai ręžia sąmonę į smulkius skutelius. Norėčiau jausti kaip sunaikinama mano asmenybė. Dabar jaučiuosi generic. Toks pat kaip kiti.

Lenkiu galvas prieš tuos kurie sukuria koorporacijas. Lenkiu galvas prieš tuos ir kurie per kelias minutes parašo gerą eilėraštį. Lenkiu prieš tuos kurie žino daug anekdotų, lenkiu prieš tuos kurie jau trečia mėnesį geria.

Tikrai nežinau ko noriu šitame pasaulyje be neįpareigojančio (arba ale įpareigojančio) sekso su gražiom merginom, alaus, kokių nors narkotikų. Mane visiškai traukia būsena kada pasaulį pradedu suprasti, ne taip kaip įprasta. Bet negaliu atsisakyti atsakomybės kitiems aplinkui esantiems, kuriems esu skolingas, kad vis dar esu čia. Noriu, noriu tavęs. Blemba iš pirmo žvilgsnio myliu gal 80% merginų, pašnekėjus galiu pamilti ir likusius 20%. Jei jos nestumia baikės kad “aš turiu savo nuomonę”. Ne nuomonė viena, kaip ir viena atseit praeitis, tik interpretacijų daug, bet tai nereiškia kad visos vienodai teisingos, vienodai įdomios, vienodai juokingos. Ateitį visi pisis. O dabar mus pisa UFO tik męs to nejaučiam, o jei ir jaučiam tai mums tai patinka ir nevadinam męs jų UFO.

Neseniai sapnavau kad myliuosi pats su savimi. Kažkoks ego centrizmas, bet jai galėčiau save paaukoti už pvz: hmmm nežinau kaip įvertinti savo kainą. bet už 1000000 tai tikrai. o kai pagalvoji kaip pigiai kainuoja givybė kokioje kinijoje ;] ar dar kitur.

Nesuprantu kodėl pykti ant Austrijos dėl to omonininko paleidimo (žinoma negražu, galėjo ilgiau palaikyti ir tada paleisti pareiškus pvz, kad tai buvo ne jis o jo brolis dvynys), jis atliko nuostabų darbą, ginkluoti berazumiai, tankai ir visa kita užmušė tik 13 žmonių. Jis gi atliko savo darbą. manau galėjo ir pasakyti: “davai išsklaidykitę tą minia kokiom 10 automatų serijų ir pora tankų šūvių.” Beje faina ką lietuviai gynė: TV bokštą, informaciją. Gaila dabar nėra, kaip apginti interneto, nėra pastato kur jis gyvena. Nėra kaip apginti daugelio lietuvių gaunančių 800 ant popierio ir turinčių vaikų.

Nesuprantu nūdienos realijų, kurios slepia tiek daug visko po savimi. Žmonių pykčio ant Kareivio kuris buvo tikrai sunkioje padėtyje, kažkada seniai ir viskas išsisprendė į gerą, kai visam pasaulyje vyksta tikrai daug karų. Ką galvoti irakiečiams tada ir afganistaniečiams? Arabų vykstančio sukilimo dalyviams.

Negalima savęs palikti be tikslo, pasidaryti tik pojučių medžiotoju. Jaučiuosi tikrai ne kaip, ir žinau, kad kaltas aš pats. Turiu dvi savaites atsistatyti prieš naują etapą. Bijau savęs. Nors dabar esu labai arti kitų, beveik įsileidęs juos į savo vidų, tokia sekso stadija, kad net nori kažkur slėptis, nes per aštru, būti visiškai beprasmišku. Beveik suprantu, kodėl mane padėjo į šitą žaidimą. Kad išmokčiau būti vienas. Pasirūpinti savyje, ir nuveikti kažką kuo galėtum pasigirti. Ir žinoma, kad pasistengčiau jį padaryti geresniu 9ilgesniu)

Bijau prieiti prie merginų ir pasiūlyti joms kažką. Ko jos nori. Pašokti joms gaiduko šokį. Gal eime su manimi? Butas centre ir ko tavo širdis geidžia šiam vakarui. Ne visos nori. Kaip ir aš ne su visom norėčiau.

Labas? Gal LSD>? Gal alaus? Gal dektinės>? Gal sekso? Gal žolės? Gal saulėlydžio?

Gal visiškos tylos ir buvimo augalu ar akmeniu.

Norėčiau narkotiko kuris sunaikintų mano atmintį. Išnykti. Arba pasiekti tokį drąsos ir sąmoningumo lygį, kad aplinka nebūtų svarbi ir aš jos nebijočiau. Nenoriu bijoti. Baimė kausto, norisi slėptis ir nebebūti, nes buvimas tampa kančia. Norėčiau išmokti bijoti tik tada kai tikrai to reikia ;]

Nuolat save linksminti ir ieškoti kažko naujo arba patikrinto seno, kai kurie dalykai senesni nei kultūra. Alkoholis, seksas. Buvimas minioje. Ateina iš kažkokios praeities. Praeitis nuolat kinta. Ją keičia ateitis. Tik taip galvoti nemadinga, kaip ir nemadinga būti per daug atviru, nemeluoti, nenorėti pinigų (jų visa aplinka verčia norėti). Jei legalizuotų narkotikus iš visuomenės iškristų gana daug jos sraigtelių kareivėlių. Būtų blogai, jau dabar aišku kad greitai nebebus, kam išlaikyti senukus.

Namie. Nežinau ką veikti, bandau prišnekėti svjn eiti į miestą kokio laus ar šiaip ko. Renkuosi kažkokį žaisliuką kuris pagreitins mano kompiuterį. Ar to reikia? ne tekstui rašyti jo tikrai užtenka, pažiūrėti filmui ar pažiūrėti kas vyksta FB. Noriu lėtai paskęsti šiltam vandenį ir vakaro žaroje, išeiti į miestą su tavim, nuvažiuoti kebabų ant mano pavardės kalno, sugalvoti ką veikti. Nieko nereikia tik tikėjimo, kad pasimeldus viskas bus gerai, tai tik žaidimas, tai tik pinigų ir elektros žaidimas. Kur aš? Ar gerai dulkintis su 18 mete? Nežinau, šviežia mėsa gerai, jai patinka aikčioja, vadinasi gerai. O iš kur vaikai? Negaliu kažkaip apriboti savo mąstymo kažkokiom ribom, man viskas susiję, ir tai kad vakar vakare dariau tai ko man negalima daryti/ Ar gali būti kažkas ko negalima daryti žaidime? Nebent išeiti už jo ribų. Nenori merginos filmuotis su Full HD kamera ;] O gaila, būtų ką prisiminti….

Viskas išreikšta vokalo galia ir rankų sukinėjimo miklumo dėka, ar tu tiki kad dievas yra, gal sventieji ir vienuoliai kartu tusinasi naktyje, kodel jie liudi, meldziasi ir nesidziaugia sia diena, negeria neruko, nesipisa ir nepasakoja nesvankiu anekdotu per misias?

ar 1024 gabaliukai keturkampiai susideda į kvadratą? T rikampiai?

Niekada daugiau nieko nelegalaus daugiau nieko nepadoraus tiesiog tik ritmas ir kaifas tavo galvoje daugiau nieko tik vejas laukouse, ar dar tu čia< eiki su manim kartu naktyje pas tave kur daugiau as galeciau noreti buti naktyje? Tu dar vis čia? Norėčiau su tavim pabūti vienumoje, arba minioje man is tiesu nebesvarbu kur buti su sita gele, as vis dar cia, ir muzika visiskai valdo mane, kiek sviesu ir kiek zemo daznio, o laidu ir chebros kuri tai dare, jie yra ir jie nori kad tu soktum ir jaustumeisi gerai, ne belekaip o kazkiek geriau nei mieste ar namuose, tu vis dar cia? Saukinys issauktas ir mes liekam praeityje, aido pagalba valdom muziką, sinusoidžių gausa užmušam tave, nukreipiam blica ir puskes i tave, kur tu vis dar cia, tau nebaisu kad mes atsuksim dar garso ir pakabinsim dar daugiau sviesu, ar tu dar cia, ar nori likti nakcia, ir pamatyti nuostabius piesinius danguje ir miske, kur tavo draugai vis dar cia, noriu likti visada su tavim kartu naktyje, kartojuosi bet toks planas muzikos ir ritmo, kuris bando atkartoti tavo min tis, tis, ar tai ne nesibaigiancio filmo kadras ir spalvotas blicas tiesiai i tave parek dar boso ir viskas paskęs galios bangose, tu manai kad cia viskas bet tai netiesa mes turim rezerva ir masterio knobą savo valioje, būk čia gi dj us pagros tikrai nuostabiai nors tai ir nebus nauja muzika?

Pakyli aukščiau, viskas kažkur apačioje ir negali tavęs sužeisti, bet pradedi girdėti savo paties mintis iš praeivių lūpų ir veidai atrodo papuvę nuo noudėmių. Bet tai praeina. Kad ir kiek męs bandome susijungti, vis liekame vieniši (net seksas nesuartina). Receptas? Nėra recepto, tiesiog reikia palaukti. Kol telefonas praneš, kad turi naują draugą, kol jis suskambės, kol sutiksi tikrus ateivius, kol telikas pradės transliuoti tavo mintis, kol lūž internetas. Arba naktį eiti į kabaką kur už pulto groja solomon, nusikabinti jaunos mėsos, gal pavyks ją padaryti dviese (gentle hardcore). Arba kažką kurti.
Lietus, sniegas, vėjas ir kažkas šalia. Negali išleisti pinigų, kad atsirastų draugų, nebent turi daug pinigų ir nuolat juos leisi. Turiu pilną sandėlį garso ir apšvietimo žaislų tik nėra kur juos panaudoti. Nežavu. Nieko nebelaukiu, nebent resursų galo ir karo. O karas vyksta, tarp koorporacijų, tarp idėjų kaip turėtų atrodyti ateitis. Kiek dar visko reikia optimizuoti… Nežinau kaip optimizuoti savo sėdėjimą ramų ir stebėjimą ekrano, kad iš to gauti bent kažkiek pinigų. Norėčiau vėl patikėti kad galiu išnykti, bet kiek suprantu tai neįmanoma arba labai sunku/

Lygtai naujumas pradeda strigti. Vienas namuose. Reikia viską sutvarkyti ir sudėlioti į vietutes, kompiuteris narkotikas, noriu daug sapnuoti ir niekada nebeatsikelti iš lovos. Bet gi tai mano paties pasirinkimas, tik vėl nejaučiu jokio, visiškai jokio tikslo, nebent išnykti, arba kažkam suteikti džiaugsmo. Žalia spalva ir mėlyna, gi kažką reiškia. Kiekviena smulkmenėlė, reikia sudėlioti kažkokį didelį puzlą ir išsilaisvinti iš čia, išsilaisvinti iš priklausomybės nuo kitų. Žinoma kai pradedi laisvintis tai nelabai kam patinka. Kol neturi kur pasislėpti. Kai esu namie vienas valgau daug mažiau, nevažiavau į tundros festivalį, tik sukroviau visas garsą skleidžiančias dėžes iš sandėlio.

Protu nesuvokiamas kosminis laivas. Kur dar jis mane gali nuskraidinti? Nebetikiu, tiesiog būnu, laukiu skambučio, noriu su kuo nors būti ir būti reikalingas. Bet reikalingumas apkrautas beprasmiškomis dogmomis. Kai pradedi matyti suaugusių pasaulį iš arčiau (seniau niekada jo neprisileisdavau) jis pakankamai keistas ir juokingas.

Aš invalidas. Tik 40% tipinis žmogus. Taip pasakė popieriai ir specialistai…

Man patinka viršyjant greitį važiuoti su mašina. Man patinka piešti serialai. Man patinka muzika. Man patinka mano draugai. Man patinka prisiminti. Man patinka būti tuščiam. Man patinka būti pilnam. Bet man nepatinka tvarka.