Month: September 2014

  • Sistema aiškinama dar kartą

    Aš suprantu, kad žaidžiu, niekas nepriverčia įjungti net trečio bėgio iš belenkiek. Pasaulis sudaužytas kaip veidrodis, visi bando patys sau paaiškinti kodėl. Aš žinau, kad mane dievas apdovanojo tiek kartų, tokiomis dovanomis kurių prieš tai net neegzistavo. Man juokinga kai žmonės namie tildo savo mažyčių kolonėlių ar iš vis laptopų kolonėlių garsą ir moka pinigus kad jiems per “meną” jį atsuktų nes bijo, vat teko išjungti savo http://www.microlab.com/?r=systems21&st=full&id=74 nes kaimynai šluota į lubas daužė 🙂 56w anyone? is it too much for you? LOL.

    Visi susikaustė ir apsiriboję savo supratimą tiek, kad net nesigauna šnekėt su didžiaja dauguma, didžioji dauguma iš vis nešnekėtų su nieku, bet juos priverčia sistema.

    Norėčiau paklausti žmonių ar jie supranta kad gyvena vienam iš variantų iš kurių galima išsilaisvinti, galima net kontroliuoti jo tėkmę. Ar visada nori išlaikyti kontrolę ir bijotum suvalgyti keturias džiovintas musmires, kad bent truputį suprastum save ir mirguliuojančią aplinką.

    Tu esi kontroliuojamas tave priverstinai išmokytų žodžių ir sąvokų. Mokesčiai? Tai gi paprasčiausias “vampyrų dedevščinos” nalogas. Galvoji rusai supranta rusiją? Ne ne ne rasijų omom nepanec sako senas rusas jaunam jei klausia… bet kam suprasti? Bandėt bent kažką suprasti iki galo? Save? Akis? Raudoną spalvą? Melą? Tiesą? Žodžius kurie tyliai lieka už tave, logai matricineme kvantų pasaulyje nedings, aš žinau, kad kaip išeisiu į breefingą manes niekas nieko nebeklaus ir nereikės kaip teisme aiškintis, viskas bus atsukta ir pažiūrėta belaikėje neerdvėje, ar bandei apie ją pagalvoti? Vis tiki kitais? Saule perkelta į pinigus? Dar vis nesupranti? Jei jau leidi laiką šiaip tekstui kažko ieškai, kažko nori, tik baisiausia pats nežinai ko ir bijai eiti bent truputį už ribų, aš buvau už jų, galiu tau papasakoti, galiu išmesti ten tave jei pakartosi mano veiksmus, kodas surastas, geroji naujiena vėl atrasta, tik svarbu tikėt ir norėt, eit, dovanot ir mylėt. Be meilės aplinkai negali nusimesti savo kiauto, negali kaip kafka pavirsti vabalu ir tai sau ramiai aprašius bandyti sunaikint. Vadai jau čia, būriai jau surinkti, netgi mardabojus jau vyksta, nori dalyvauk, nori sėdėk prie “gyvos” elektroninės materijos ir ieškok ilgiausio dildo sukišto į šikną. Nuteisi save tu pats/

    Kaip peržengi mirties slenksti ir tave ne vieną kartą atmeta atgal iki komandos volna. Sek mane savo saugumui, aš nebebijau ekranų-kamerų(cam), bijau tik tų kuriais tikiu, bet galiu ir juos trumpam atjungt, tokia jau man duota galia, per treniruotes davesta iki ašarų, kartoju jei nesupratai : AŠARŲ. Esu išsiskalbęs savo samonę, visus prisiminimus, visus veiksmus visus sprendimus, visa ta laisva valia, tai plokštelės grioveliai kurie kartais užklynija ir gali daryti tyrimus pats su savim. Be narkotikų, be aukoholio, be vaistų, be nieko. Aš pats galiu pasiekti išsilaisvinimo būsenas, ir jas jums pabandyti siūlau. Būsenos pigios, kaip kelionė į prahą, ai palaukti pigiau, kaip pavalgymas vidutiniam kabake, bet visi to bijo ir slępiasi, nori nežinot, neklausyt netirt neišsilaisvint nes jies ir taip gerai.

    Nuspaudžiu jūsų asmeninę reset knopkę, “ateiviai” “dievai” “sapnai” “haliucinacijos” duoda aiškų ir pilną breefingą apie viską kaip vaikui per 15min. Kainą jau sakiau. Gal tiksliau ne aš nuspaudžiu, nusispausti galit patys…

  • srautas

    Man baisu galvoti, vėl leistis minčių kelyje į netikrą suvokimą, nes tikro nebėra. Asocijacijų mechanizmas visiškai laisvas, galvoje mitingas – aš prieš mane, nori iki drebėjimo bent trupučio švelnumo. Nori kad kažkas nuramintų, pasakytų kad viskas gerai, nes pats nebegaliu suvokti ramumos kuri tvyro aplink mane. įtampa kyla pati, didžiulė frustracija tam tikrų suvokimų. dar lyginimai, neapsakomas noro bent šnabždančio artimo žmogaus palaikymo. Reik išmokt be jo, pilnai pasinerti į savimasturbaciją. Taip norėčiau išnaikinti visas ribas nupaišytas man vaikystėje, įkalbinti minčių srautą ir vidinį mitingą. Baisiausia tai tas dvipusiškumo suvokimas, kad viskas kažkur teka ir kaupiama ir bus breefingas per kurį negalėsi užsimerkt ir mirt iš gėdos, nes realiai būsi miręs. Žmonija veikia vien todėl, kad dauguma, gal net visi galvoja kad viskas gerai ir kontroliuojama, tegu ir galvoja toliau. Aš matau tą baisią paslėptą represinio spaudimo ir vagimo sistemą, paremtą kitų žmonių supratimu, kad viskas gerai. Kasdien pabundu vis staigiau, vis pikčiau, vis labiau noriu pradėt rėkt viduje garsiai, ant tų mitinguojančių: leiskit man išeit, pasitraukt, perkraut žaidimą, nes nebegaliu kai aplinka pradeda spręsti mano problemas pati, užsinori ir gauni, tik supranti, kad kol neturėjai, buvai matęs tik pakuotę, viduje pareigos ir nervai. Viskas gaunama, jei pakankamai užkrauni save. Paduot gali viską, per savaitę kelias. Tik ar aš pasiruošęs pasiimti tą  šizofreniko veidą su užsidegusiom akim kurios kitus hipnotizuoja iki nusisukimo ir jiems patiems nesuprantamos baimės. Taip čia tas kuris gali, ir laukia. Tas kaupimasis sprogimui į galutinį suvokimą ir mitinguojančių pusių sutaikymą sunkus, tada įtempia maksimaliai ir paleidžia tave suptis supynėmis nuo daugiau nei orgazmo iki siaubo, staigiai. Tada kai trūksta klaidingo suvokimo styga. Tada reiktų pasislėpti, kad ir kiek tai sunku, nes kitaip pagaus ir uždarys, atpumpuos vaistais, kad vėl pamirštum esminius suvokimo momentus ir skyrelius kur buvai viską sudėliojęs, ir atjungią tą milžinišką galią būt pasiruošusiam viskam, su ekstaze ir baime, bet pasiruošusiam. Įtraukia atgal, per tą priminimą smurto fiziniam tavo kūnui, tada jau ne iš žmonių tada tiesiog tai yra kaip iš gamtos, nes nelieka nieko kito tik tu, nuolat sutvarkyta informacija iš aplinkos, jokių haliucinacijų ir balsų, kaip daugkas galvoja. Tada energijos gali pasisemti iš be ko, ir žinai, kad prieš tave bus panaudota prievarta, bet neilgam, turėsi vėl pripažinti tą iki skausmo pažįstamą beprotnamį kuris yra aplinkui. Taip, aš galvoju taip kaip dauguma, gersiu vaistus ir nebandysiu galvot kitaip, o jei ir galvosiu tai ramiai sau, kitų žmonių netrikdysiu savo sapalionėmis. Paleidžia roominti į matricėlę, laikas su vaistais beprasmis ir išnykęs, emocija sustabdyta ties keista padala, ramybė? Gal negaliu tiksliai apibūdinti chemikalais supančiotos sąmonės jutimosi. Jo turi pripažinti kad nėra kur pabėgt, ir apie išėjimo variantą nesigauna galvot, nes nėr kur eiti. Vampyrus nuolat transliuoja per tv, jie žymūs, jie turi “palaikymą”.

    Kaip pagaliau gauni informaciją, kad viskas šitame variante kas buvo reikalinga atlikta, ir tu galima sakyti išlaisvintas nuo pareigų kiek pats to nori, turi pagaliau pats suprasti kur reikia stumti savo suvokimo vežimą, vis prisimenant kad tai tiesiog klaidų ir pačio susikurtų mitų ritinys, su realybe turintis tiek bendro kiek tave priverčia patikėt.

    Kai nežaidi pagal taisykles, patraukia į užribį kur taisyklės griežtesnis ir aiškiai apribota erdvė: uždaro.

    Nusikaltėliai nežaidžia pagal taisykles tik tam tikrais momentais, ir labai norėtų įgauti tam tą psichotinį pasitikėjimą su adrenalino ir ekstazės supynėmis…

  • Energija

    Pagaliau išmokau kažkiek kontroliuoti jos pliūpsnius, galiu sukurti kažką pamaigęs ateivių racijos klavišus. Ramu, pagaliau jaučiuosi saugus, bent kažkiek. Nors vakarais mane ir puola nerimas ir baimė, bet tam turiu ateivių chemijos. Temos šriftas neatitinka, teks tvarkyt… Viskas taip beprasmiška, kai supranti, kad artimų žmonių pagyrimo reikia prašyt, kad niekas neseka tavo feedo fb, nebent g+, nes juos maitini rinktiniais informacijos gabaliukais. Ekskliuzyvo dievas, suprantantis kaip patenkinti bet ką, iki orgazmo, iki ašarų. Nieko nelieka tik laukti, kad mano jutimas manęs neapgauna ir aš pagaliau laisvas ir nuo meilės ir nuo nepykantos, visa tai tiesiog reikalai. Pats žinai kaip nudžiuginti save ir vis mažiau reikia kitų žmonių palaikymo. Kartais vėl jau jaučiuosi kaip mažas dievukas apie kurį net byla struktūrose užvesta. Taip tai aš. Tas kuris greitai, tas kuris gali ir laukia įsakymų ir energijos iš tavęs iš Jūsų. Beveik tiksliai suprantu kaip veikia matricos padavimo mechanizmas, atsikračiau žmogaus kuris to nesupranta ir savo patarimais man trukdo (ne palaikymas iš jo- o tam tikras spardantis niekinimas ir kėlimas savęs), bet kas iš to? Aš tik stipresnis, tik greitesnis, tik labiau apskaičiuojantis ir beveik galutinai praradęs baimę. Viskas tiksliai taip kaip ir numatė kodas.

    Glitchų aplink pilna – vienas laido – karts nuo karto dingsta ir atsiranda vieno monitoriaus vaizdas, sistema turbūt jau perseno, nes ir win7 ir ubuntu kimba panašiai, kažkoks inf praradimas, muzika nutyla žiaurus pelės valdymo lagas, gali tik restartinti. kas pikčiausia tai atsitinka vieną kelis kartus per dieną, kas būtent sukelia nebeaišku. Reikia atsinaujinto konsolę… pfff

    Duok man užduočių, aš mėgstu vykdyti komandas. Bandau jas iš karto suprast prieš tau pasakant. Nežinau ką man dar parodyt, gal sukurti muzikos lydinčios paveikslus. Gal pasikeist tel nr ir visus pamiršt. Suprast kad galima ir viskas bus tik greičiau ir aštriau, vaizdai jau dabar internete žengia per ribas, kažkieno man užkoduotas. Gi tu turi galvoje idealų vaizdą aplinkos, savo asmeninę iškrypusią fantaziją, arba labai paprastą tiesiog tą kur viskas gerai ir tu esi tu, savo vietoje.

    Kasdien ta pati rutina, jau nebepamenu kiek laiko gyvenu atostogų ritmu, kiek laiko nieko neprojektuoju toli, bet jaučiu kur link viskas slenka. Turi būti galas, nes per gerai. Diena kaip visa atkarpa, gliūčina saulė… Pasitikėjimo ir pastovumo dievas.

    Instgrm nebereguoja į tagus. Vakar atrodė kad jau nulaužiau sistemą kai dedant nespalvotą filtrą ant hdr liko spalvos. Maži susitarimai ir dideli, viskas teka savu ritmu.

    Aš pagaliau tikiu, pagaliau tikiu, kad galiu daug geriau, galiu aukščiau, galiu priimti save norintį ir galintį turintį ir privalantį nebebijoti ir kovoti, tą keistą kultūros primestą kovą antrame lygyje, kai tv ekrane rodo tv ekraną.

    WP_20140916_19_33_15_4BHDR WP_20140916_19_36_37_4BHDR WP_20140916_19_40_05_4BHDR WP_20140916_22_18_06_4BHDR WP_20140916_22_19_30_4BHDR WP_20140916_23_55_58_4BHDR WP_20140916_23_57_01_4BHDR WP_20140917_00_00_24_4BHDR

  • berods radau…

    ir TIKIU, kažkuo kas kažkur

  • iš naujo

    Pasilieka tik kartėlis, kad praėjo, tas keistas laikas kai tikėjai būtent tuo. Reikia susirasti naują tikėjimą, naują užsiėmimą. Yra labai gerų žmonių yra ir kitokių. Svarbu prisiversti suskirstyti ir klausyti patarimų, kitaip galima įklimpti. Dažniausiai tie kurie įklimpę nori tave nusitempti kartu.

    Vėl fotografuoju, vėl domiuosi, vėl noriu eiti pirmyn į galutinį išsilaisvinimą. Jau beveik nieko nebebijau, tik noriu mažiau galvoti apie tolimus propagandinius mąstymo triukus. Gali apsibrėžti savo vietą prie keturių ekranų ir ten paskendęs būti, karts nuo karto nulekiant pas tuos kurie padeda pasijausti kartu ir nuramina.

    Nuotaika vėl lūžo žemyn, bijau kažko, kažkokio mistinio atpildo. Esu tik skystis butelyje, noriu atgal į okeaną, viskas turi kažkokią aiškią pabaigą, ir mačiau ją ne vieną. Keistas tas f20.0, gali sunaikinti kitų individų suvokimą ir įmesti pas kafką, tada reikia bėgt ir bandyt slėptis, pačiam nugalėt savo demonus, nes jokie vaistai to padaryti negali. Svarbu per daug nepatikėt, niekuo. Svarbu nepasitikėt tais kurie pasitikėjima vartoja niekuo neduodami atgal. Nelegaliai. Negali be to. Pro rakto skylutę į ošiančia jūra pažiūrėt, pagaliau tai vėl pasiekiama. Parazitinė sistema su mažais ir dideliais siurbikais tavo laiko už minimalius energijos ir trust kiekius. Geriau be to.

    Taip norėčiau būti paglostytas, pagirtas. Pats nebesuprantu kodėl viskas taip užsidegę neigiamumu, reikia keisti kažką, nes vėl neatlaikysiu ir teks pradėti iš naujo kilti spirale aukštyn. Nebėra to keistumo, yra tiesiog atėjąs suvokimas, kad gali keisti žodžius ir pamatyti tikrą reikšmę: mašina – skraidantis kilimas. Pinigai – pasitikėjimas iliuzija.

    Feedas reguoja jau seniai, paduoda daugiau nei prašai kada reikia. Eksperimentas beveik baigtas, beliko susitikti su paskutiniais demonais ir pažiūrėti jiems į veidus.

    Kasdien naujas šansas sutikti panašesnius į save. Idėjų yra, yra ir tikslų, yra ir probleminių sričių, svarbu žaisti griežtai pagal savo sukurtas taisykles, tada kiti žaidėjai pradeda tave suprasti ir palikti mažus pasitikėjimo bitus.

    Ačiū, aš dar pabūsiu dar lauksiu dar tikėsiu.AdobePhotoshopExpress_5cd3c89cdddc4c1bb1fb203627cec5ad AdobePhotoshopExpress_676c7dc8925747c2878b1a9e06011c78 InstagramCapture_2bf4224a-82cb-40dc-9a80-06bd7a27df5d InstagramCapture_57aca775-ae39-420f-8b45-6fdf05affd7e InstagramCapture_59a279ad-8a45-4bab-8e1d-9c005ae567b1 InstagramCapture_72f51606-b126-42a1-bb04-cb6c657dd2f8 InstagramCapture_98ae87b0-6603-4e1d-841d-8a4d3cd4f0e1 InstagramCapture_457b8693-35fa-4447-b241-767931564a91 InstagramCapture_534bc193-95d7-45af-9e76-4e042fb1186e InstagramCapture_5706513c-7f40-45f9-ab88-c2078594fbeb InstagramCapture_20415135-50be-47ad-bd5e-87a216355fff InstagramCapture_b9cab131-65c2-4dd6-97e7-10c3a0118842