Day: September 22, 2021

  • Nemigos stebuklas

    Man kartais atsistatyti iš sunkių nemalonių būsenų labai padeda priverstinis nemiegojimas kuo ilgiau. Vakar užmigau tik link 7 ryto, atsikėliau 11 ir diena davė man savo stebuklą, atlikau senai atidėliojamą užduotį – nuvaryti pažiūrėti kas kompui mano rinktam nutiko, nuvažiavau, matau kad kažkas blogai su cpu, teko išvežti į garantinį. Nusikirpau, nupirkau ko norėjo močiutė, perklausiau dar vieną Pelevino knygos dalį – vėl tikrai labai stipri, taip virtuoziškai aprašyto sekso nesu skaitęs. Padėliojau ir kortas, prasilaužiu pro tą negalėjimą pralaimėti, galiu pagaliau džiaugtis žaidimu. Šiandien irgi manau ilgai tempsiu į naktį, vis tiek ryt visiškai jokių planų. Sukasi visai neblogas youtube music playlistas, net aphex twin užgrojo. Ramu, kažkiek net tikiu, kad praleisiu šį rudenį neišprotėjęs, bet bijau su tokiom svajonėm. Reikia prisižiūrėti, šeštadienį vėl turėčiau susileisti injekciją, šiandien berods gerai jaustis padėjo ir depakinas, nuotaika buvo stabiliai gera. Geriau jau jį gerti kasdien, nei po to jau suimtam nevaikiško nerimo laužtis 1/4 xanaxo.

    Viskas kartu darosi neskanu, šiandien nenorėjau nei alaus nei marichuanos, buvo galimybė, bet aš labiau norėjau namo nei linksmintis girtomis paranojos bangomis. Namie šalta, mano mažiuką kambarį tai prišildo kompiuteris, kitur tikrai vėsu. Dar atjungė karštą vandenį jau virš paros, kažkokia avarija ir jos net netvarko. Dabar suprantu tą ilfo ir petrovo paaiškinimą, kad usa nėra nei centro komiteto nei laikraščio tiesa – nėra tiesiog kam skūstis. Pas mus tas pats jau. Kitimas greitai duos pasijausti visokiom keistom variacijom. Kylančiom kainom, saugumo nebuvimu, didėjančių sielos ligonių kiekiu. Kiek nedaug reikia, šiandien su mm kaip tik vienas kitam sakėm: reikia pasitenkinti mažu (citata iš literatūros klasikos, Marti berods). Kova tarp tavo suvokimo – viskas puiku/viskas baisu 😨 priklauso nuo taško, ištaško A, ištaško B – čia jau meta baikė apie narkotikus. Pasakojo Svjns kad pažįstamas jo gatvėje rado pačio puikiausio kokaino maišelį, antakalnyje šalia rimi. Kažkas gerai gyvena – gydosi senovinėm priemonėm – patvirtintom, tik labai brangiom. Aš nejuokauju – jei kokainas geras, be pagardų tai vienas labiausiai psichiką į vietą atstatančių dalykų, kitą dieną pabundi tiesiog geriau besijausdamas, amfetaminas atvirkščiai – gali tikrai greitai palikti save be proto. Ir amfetamino nemiga bloga 🤮 tuščias narkotikas jei nėra užpildimo kažkuo papildomu, o kokainas kad ir tuščią laiko leidimą, plepėjimą, socializavimąsi padaro kažkuo geresniu. Dar žinoma yra mdma – geriausia tema norint išsunkti iš savo galvos meilės, geriausias seksas 👀, beveik religinė patirtis kai smegenys atiduoda savo gerumo chemikalus. Labai retai vartojant žolė irgi nuostabus įrankis patekti į kitus kažkiek matmenis, tik reikia atprasti ten būt, nes thc nuhakina reward mechanizmus galvos, bent aš negaliu vartoti to, nes labai greitai dozė kyla iki 1g per 1 dieną ir psichiatrinės durys veriasi vis plačiau. Alkoholis irgi vartojamas kaip soc ryšio nugludinimo priedas tikrai geras, bet ne vienam namie siurbti keturis alaus 🍻. Nors keli buteliukai atsipalaidavimui tikrai padeda, bet kai turiu ne vieną draugą alkoholiką, vienus geriau su tuo bendradarbiaujančius, kitus prasčiau, tikrai galima sakyti nereiktų kasdien gerti jokiu būdu – ir piniginio resurso išsinaudoja ir bendrai visi blogi dalykai dažnai prasideda nuo alko. Grybai – fantastiška tema, aštrina iki nušvitimo aplinką, nors realiai ir žolė yra keičianti aplinką, su grybais yra ir vizualus poveikis. Daugiau kaip ir aš nelabai susidūręs tik su: prakeikta neištyrinėta chemija, kuria stiprina ir kokainą ir žolę ir mdma ir grybukus jei jie kokiam šokolade ar kažkaip. Tai yra peilis 🔪 jei psichika silpna tai vienas greičiausių būdų patekti in psichiatrinę, žinoma ir parkopano gali penkias užsimesti iškarto su stipria arbata ir lysti į nemigą iki psichozės, bet parkopanas kitokia tema, čia tie kurie nevartoję major tranqulizers, antipsichotinių vaistų retai supranta, nes tripas yra tik jis be vizualo ir net be žolės kitokio jutimosi, jis tiesiog arba visiškai nuostabus – arba klaikiai baisus 😨 kad kartoti po to nesinori. Kaip žinia tik blogas tripas ir gydo, bet jei nuo jo gydytis reikia psichiatrinėje tai kaip tada? Išgijęs aš jau pilnai kai buvęs ten gal 20 kartų? Vis kažką naujo suvoki, vis išmoksti naują pamoką, o ji paprasta – jei gali apsieiti be alko narko, geriau ir apsieik, jei yra ant tiek blogai kad reikia smūgio į suvokimą, tada gali padėti ir prisigėrimas iki vėmimo, čia kaip žinia ir dmt ajuaskoje poveikis toks – ten išvemi visą blogį, o rūkomo dmt poveikis toks, kad niekas nenori kartoti 🔄, yra čia bloge aprašytas dmt 

    Kaip nustoti mindžikuoti ir imt veikt? Tiesiog – vieną dieną gauni signalą kad reikia, kad reikia daryti, reikia judėti. Tuo pačiu suvokti kultūros beprasmiškumą, tada gali daryti magiją su suvokimu. Kažkada rašiau tą mintinį begalybės eksperimentą – pagalvok kad tau teks pabūti kiekvieno žemės žmogaus vietoje, buvusio ir būsimo, ir gyvūno ir augalo ir taip per visą visatą (jei ten kažkas yra). Tikėti kažkuo aukštesniu būtiną, nenoriu čia vaidinti new age guru: mintis paprasta – suprasi viską, ir pamirši, kad vėl galėtum žaisti realybėje, dvi ribos yra prieš atsirandant ir išnykstant, paslaptis tam kad tau susuktų galvą 🧕 ir tu pasiduotum kelionei. Lik su mumis. Kelionė nuostabi, jei galvoji apie savižudybę prisimink kad tai ko reikia gali paduoti ir nepažįstamo ranka 🤚 nors niekas nežino, gal kaip tik išeiti kai per sunku tvirtumo bruožas? Nors man atrodo, kad LT kad ir magiškas, bet ne stiprus kraštas. Tai aiškiai matosi iš to kaip elgiamasi su silpnesniais. Gal kažkada ir išsiveršim iš amžių prakeikimų, bet dabar esmė šitas momentas ir jis bent man – pakylėtas ir vertas visų buvusių kančių, už šią akimirką atiduočiau viską ir pateisinčiau blogą toną egzistuoti, kai galima būtų būti nebūtyje. Niekada nesupratau tos grupės žmonių kurie mėgsta nuleidžiančius narkotikus tokius kaip heroinas, man net xnx nepatinka, jau nešneku apie kitus. Bet yra gi du pradai? ir tu besisukantis gyvenimo karuselėje, tam kad būtų aštriau, giliau, tiksliau. Reikia būt savimi – visi kiti gi jau ir taip užimti.

  • Sapnų riba

    https://music.youtube.com/watch?v=A2zKARkpDW4

    Ruduo ankstyvas, aš mieguistas 😴. Dienos neramios, tekančios purslais. Kasdien norisi daugiau jausti, kažką papasakoti, kažką išklausyt. Nueinu pas draugus, bet nesijaučiu ten savo vietoje, kažkiek pabūnu ir bėgu. Kur bėgu pats nežinau. Atrodo viskas vietoje, viską turiu, bet vis tiek neramus būnu nuo ryto, kažko noriu, pats nesuprantu iki galo ko. Gal galutinio suvokimo, kad plano nėra, negali ir būti. Internete kapoju kaip balandis po puslapius ir automatinius laiškus ✉ , atrodo galiu ten surasti dar gabaliuką jaunystės ir atsipalaidavimo. Deja, kur link slinkti keistais laikais nežinau 🤷‍♂️ viskas taip sumalta, kad net keista, jog dar yra kažkoks bendras naratyvas, istorija. Negali žiūrėti žinių, nes tas esamumo beprotiškumas kelia beveik fizišką nepatogumą. Nuslysti į istorijas 📖, nebandyt kontroliuot, nebandyt suprasti.

    Ką aš galiu veikti? Kad jaustis reikalingesniu pačiam sau… vėl reiktų kasdien paserviruoti kadrą aplinkos kad ir sau, apdirbti, išprievartauti vizualiai ir ramiai padėti į archyvą. Galiu daugiau žaisti, galiu daugiau skaityti, klausyti 👂 rinktis kitokio suvokimo taškus, senais, pasitvirtinusiais metodais . Nustoti vaikytis šešėlius, tiesiog džiaugtis kelione.

    Aplinka tvirta, gyvenimas stovi vietoje. Kasdien noras dar labiau prabusti, atrodo užšalęs suvokimas, ties kažkokiais praeities įvykiais. Praleidžiamas laikas veltui. Tikslas būti ir gerti į save jausmus, aplinkos smulkių detalių mozaiką.

    Norisi vilnyti su muzika gilyn į naktį 🌃 paliekant nerimą už borto. Padėliojau kortas, niekaip dar neišmokęs pralošti ir džiaugtis pačiu žaidimu. Skambino draugas prašė paskolinti pinigų 💵 bet ir pats išsileidęs, nors pirkti be maisto ir rūkalų nesugalvoju ką, kartais alaus 🍻. Kol yra noras prisidaužti, tol ne viskas tvarkoje, tol neišmokęs savęs džiuginti smulkiais dienų malonumais ir savo paties veiklomis. Kažkada sulūšiu, tik noriu pratempti ilgiau iki teisių atgavimo, liko kokie trys mėnesiai. Ruduo duoda jausti apie save 🕺, neramus laukimas tamsesnio metų laiko ir šaltumo ir karantino.

    Kodėl reikia sau įteiginėti kažką veikti, dėmesys visiškai bėgiojantis ir nesikoncentruojantis. Palikti seną save, išsinerti iš odos nepatogumo ir lūkesčių. Tiesiog būti žavintis dienomis ir visu pasaulio ansambliu kuris tik ir nori tave prigauti ir pasodinti ant ko nors kitiems naudingo. Užsisakiau dar vieną foto programą kuri išeis žiemą, muzikos beveik nebeperku, ir taip ne viskas kas pirkta perklausyta. Namie ramu, mčt vis vaizduoja mirinėjančią, nemalonu, bet gerai kad dar bent kažkiek vaiskaus proto, pati jau kartais neprisimeną ko prašė ir ar prašė. Reikia tikėti keistais ženklais aplinkui, nusileidimu iš būsenos sunku ir įtempta, į būseną lengva ir pakilu. Žinau ką darau blogai, žinau kad galiu dar turėti šansą pasikeist. Gal kažkaip užkrauti dieną veiklomis, kad mažiau nerimaut ir galvoti apie nesuvokiamą ir nepaišyti galvoje scenarijų, palikti viską savistovai, savieigai.

    Greitai 🔜 ir gimtadienis 🎂nelaukiu jo, tikriausiai nešvesiu, kai FB nenurodytas jis, tai nesulauksiu ir daug sveikinimų tuo labiau dovanų. Pačios dienos kaip dovanos, sunkiasi iš ateities 🔮, niekas nesustabdys naujumo. Progresas viską numes į šiukšlyną. Dabar vaizdo korta 800€ po kokių penkių metų gal tik pora šimtų, arba kaip tik kitimas nepatenkina visų ir civilizacija ima lėtai byrėti. Dabar yra šansas dar atsiimti ateitį iš turtingų dėdžių į savo rankas 🤚. Sustoti negalima, reikia kovoti. Už nepriklausomą internetą, už kokybiškesnę ateitį, už tampresnę bendruomenę, už silpnesnius. Kaip bebūtų keista, kova vyksta atsijungiant nuo vartojimo, soc srautų sekimo populiariausiose platformose atsisakymo, bėgimo paskui madą beprasmiškumo suvokimo. Reikia tapti gražiu sau iš vidaus, tada ir pasaulis dovanos savo dovanas 📦. Niekada netikėjau, kad turėsiu tiek daug, dabar nevertinu to. Pamirštu vakarais padėkoti už gausybę galimybių. Eina iš proto kas kaip gali, serganti pati sistema, kasdien pasaulį kratydama naujais fintais. Ar tai šildymo kainos kilimas 60%, ar krypto valiutų svyravimai, ar nesibaigianti pandemija, elektronikos čipų trūkumas, karai, badas, klimato kerštai. Viskas dar ir dar kartą rodo 👉 galutinis taškas čia ir dabar, magiškai traukiamas ateities kaip noragas ir verčiantis realybės tvirtumą vis kitokiais jos dirvos sluoksniais, kad nustebinti stebėtoją ir parodyt jam – vat kiek šansų kiekvieną akimirką tapti laimingu. Norėti reikia kuo mažiau, nes besiklausanti norų realybė juos įvykdys, tik savaip, su pilnu paketu.

    Kada pagaliau bus lėčiau, giliau, tiksliau, kada pagaliau bus priemonės nuo psichikos ligų. Man kaip kenčiančiam nuo jų, apkrautam magiškom piliulėm 💊 farmacijos biznio norisi galimybės būti ramiai, nebijant patekti į vasaros gatvės gniaužtus. Likučiai sveiko proto pasakoja, kad noriu per daug, ir taip jau nugyvenau už kelis ir turiu visą laisvą laiką, kasmėnesinę piniginę injekciją, kažkiek santaupų, priemonių užsidirbti daugiau, jei tik tam skirta bus mano laiko. Aš galiu būti vartotinas, laukiantis, atsarginis, pakaitinis. Gera kai kažkas paprašo pagalbos, tik kažkodėl nenoriu kartais niekur judėti iš patogios komfortiškumo pozicijos. Komfortiškai neramu – gali nerimauti šiltuose namuose, su pilnu šaldytuvu, šniūru į internetą, resursu pinigų. Niekas negelbėja nuo suvokimo, kaip greitai viskas gali pasikeisti, kelios klaidos ir tu vėl 🚩magiškame kitame matmenyje, bėga adrenalinas, tu nežinai ką daryti, kad parsirasti atgal į priimtiną tau pasaulį. Stebuklingas ukolas, kelios savaitės, vėl realybėje, tik smulkios detalės keičiasi.

    Nemigos terapija, muzika 🎶 teikianti savo nušlifuotą malonumą, dar kartą suprasta, kad turiu viską gerai leisti laiką, jei atsijungti nuo mėtymosi internete, jau nieko labai gero ten ir nebelieka, viskas bent kiek vartotina ir taip prasimuš iki tavo sąmonės. Prisiminti – kultūra nėra tavo draugas. Pasislėpti nuo madingų serialų ir filmų. Vaizdai nešantys savyje minimalią žinią kovoja bekraštėje erdvėje vienas su kitu. Nušlifuota AI tau pateikiama peno akim kokybė ir grūdėtumas. Reikia tiesiog nustoti būti praeityje ar ateityje, įsimylėti esamą momentą su arbata 🍵 ir natomis naujomis ar senomis. Atleisti sau, būti tvirtam prieš kasdieninius smulkius nepatogumus. Reikia tikėti:

    “You can’t connect the dots looking forward; you can only connect them looking backward. So you have to trust that the dots will somehow connect in your future. You have to trust in something – your gut, destiny, life, karma, whatever.” ~ Steve Jobs

    o kad taškai susijungia žinau, baisiausia kai jie susijungia klaidingai.