Bandau save priversti norėti ir daryti, lietus už lango ramina, ramina ir tai kad turiu savaitgalį visiškai be planų, žinoma noras dūmo su thc gana stiprus, bet tikiuosi atsispirsiu, tikriausiai tam ir šeima padės. Prisipažinau, kad rūkau tai. Dabar šiek tiek lengviau. Sapnuoju kažkokius keistus žaidimus, tiksliai neprisimenu kokius, viskas išnyksta kai prabundu. Dalyvauju simuliacijoje, kaip vienas iš elementų. Pasaulis man atrodo vis svetingesnis, reiktų patikėti savo jėgomis ir imti kurti savo ateitį, liko mėnesis psichosocialinės reabilitacijos. Vakar kažkaip skaudžiai supratau, kad dauguma mano vadinamų draugų, nelaiko manęs jiems lygiu. Nebenoriu žeminti savęs, nors jaučiuosi purvinas ir nežinau ar per šį ciklą apsivalysiu, reikia bent stengtis, ir tikėti, kad pavyks. Gavau pinigų ir juos tuojau pat išleidau, buvau restorane, sumokėjau už serverį dviem metam, jei kam įdomu tai turiu:
Resursai
Duomenų srautas: | 2000 GB/mėn. + 1000 GB/mėn. už lojalumą (sunaudota 20.07 GB) |
Vieta serveryje: | 20000 MB + 10000 MB už lojalumą (sunaudota 18328 MB) (Inode 29%) |
El. pašto dėžutės: | neribojama (sukurta 1 vnt.) |
Duomenų bazės: | neribojama (sukurta 18 vnt.) |
Svetainės: | neribojama (patalpinta 9 vnt.) |
PHP procesai: | 8 x PHP |
Laiškų siuntimas: | iki 100 laiškų per valandą [Atblokuoti] |
Taigi galiu patalpinti dar krūvą puslapių (bent tikiuosi). Kažkaip man keista, matai tuos skaičiukus ir galvoji, ar jie iš vis pasiekiami turint paprastus puslapukus. Negaliu suvokti sistemos masto, negaliu suvokti net paprastų dalykų, galiu tik priprasti, kad taip jau yra ir reikia prisitaikyti. Metai be psichozių, su mini nušokimais nuo žolės. Jinai visada išveda į keistą minčių lietaus būseną ir jaukų nejaukumą. Vaistai, net nebesuprantu ar veikia, tikriausiai kaip ir seniau lėtina mane, atsisakius jų neaišku po kiek laiko gali pasikartoti psichozė, nors taip traukia tas buvimas svarbiu tuo laiku. Sau slapta norėčiau išprotėti amžinam, daugiau niekada nebeparsirasti į pilką realybė. Niekaip negaliu pamiršti Vy, tikriausiai teks bandyti eiti pas psichoanalitiką ir kažkaip bandyti iškrapštyti tai iš galvos, vėl pinigai…Bet gal dar palauksiu, nes dabar bent ne taip skaudu prisiminti. Beveik nerandu naujos patinkančios muzikos, net dabar rašau tyloje, tik klausydamas lietaus. Šiandien nebetikiu greita pabaiga, tikriausiai teks kapanotis kol kristalizuosis išėjimo galimybė, dabar tiesiog neturiu ką veikti, gal tiksliau sakant turiu, bet netikiu tom veiklom. Bandysiu įveikti Kafkos rašliavas. Reikia vėl atgauti žingeidumą, nes dabar visi mano geismai tai alko ir narko. Susitaikyti su savimi, kad esi truputuką brokuotas, ir nors ir kaip stengiesi iššaukti tą broką, jis kažkur giliai laukia ir kaupiasi, viena dieną prasiveržs ir net nežinau ar tada nebus paskutinės mano dienos, nes prieš metus likau gyvas atsitiktinumo dėka, arba kažkas saugo ir moko. Bijau eiti į anoniminius narkomanus, nors reikėtų, tikiuosi dar tam pribręsiu. Turiu tiek laisvo laiko, ir jokių planų, tik kelias svajones, aš daugiau noriu žmonių su kuriais galėčiau bendrauti, nei daiktų, visus daiktus jau turiu ir dar daugiau, o taip norėčiau, kad kažkas priimtų į savo komandą, arba priglaustų po sparnu. Realiai esu beprotiškai vienišas ir iki šiol neišmokau vienas įdomiai leisti laiką, o norint atsigauti to reikės. Pramoginis žaidybinis pasaulis ir nieko daugiau. Ieškoti, ieškoti ir dar kartą ieškoti, gal pavyks surasti.