Ši diena buvo tuščia, kaip ir daugelis kitų. Dangus giedrijosi, bet šiandien taip ir nepriruošė gražių piešinių akiai. Iš ryto pabudęs ilgai varčiausi, nes žinojau, kad Dmnts komandavo robotams iki vėlyvos nakties arba ankstyvo ryto. Vis galvojau, kad reiktų užmigti, bet tik varčiausi lovoje neramus. Pabudus paaiškėjo kad nėra nei m nei cigarečių. Susisukom pypkinio tabako ir pasidarėm arbatos, aš jau buvau neramus, nežinojau ką veikti. Paskambino Mm, jinai su Dmrt turėjo važiuoti į sodą, užsipuolė mane kam pasiėmiau Neste kortelė, bet dar galima buvo naudotis ir rimi kortele, kad gauti nuolaidą. Palikau Dmnt toliau komanduoti robotams ir statyti bazės kažkokioje virtualioje planetoje pilnoje banditų. Eidamas vis akimis gaudžiau galimybę įsijungti fotoaparatą ir nufotografuoti nuotrauką kuri susilauks lygiai nulį laikų, padariau gal dešimt nuotraukų, tiesiog paprastų įrėmintų liūdnos žiemos realybės gabaliukų. Parsiradus namo pasidariau kavos su ekologišku pienu, kurį Mčt nupirko nes buvo nupigintas. Prisėdau prie kompiuterio ir supratau, kad man liūdna. Žinoma galima apie tai patvytinti ar paskelbti fb, bet taip dar giliau įlipsi į depresiją. Pokeryje pralošiau virtualių čipsų, grįžo Mm su Dmrt. Man kuo toliau tuo darėsi neramiau, nusipirkau ir surūkiau cigaretę, tai kažkiek mane apramino, bet rūkydamas aš jaučiu kažkokį pasišlykštėjimą savimi. Pažiūrėjus iš šono aš tikriausiai visiškai neįdomus, jei ne f20.0 tai būčiau beveik nulis arba minus vienas. Bandau save įtikinti, kad darbas parduotuvėje mane išgelbės nuo susinaikinimo.
Anksčiau ar vėliau aš iškrisiu į kitą realybę, pabūsiu ten kelias dienas ir būsiu varu parvarytas į liūdnąją bendrąją. Diena po dienos laukiu, diena po dienos prisimenu ir tikiu, kad dar ne viskas pralošta.
