Pradėti reikia nuo dviejų esminių ir išsirinkti vieną: Tu turi laisvą valią, arba tu laisvos valios neturi
Aš renkuosi tai kad aš turiu laisvą valią, bet tuo pačiu ir nesu visiškai laisvas, nes visiškai laisvas tik spindulys.
Keistai vėl naktinėju, atsiverčiau kažkada čia į blogą rašyta fiksaciją: padėjo nurimti. Dabar kai šalia mms kambarys negaliu net tyliai muzikos leisti ne per ausines 🎧 Kompas keistai pastabdo. žodžiu tekstą renku greičiau nei šaudo autocomplete.
Noriu tikėti paprastu. Tašku kuris dabar begalinis – esamu momentu, noriu išmokti stiprumo būt dar ir dar kartą. Noras nikotino veda iš proto, vakar kaip kiaulinas susiverčiau šešis alaus ir nuo to pasidarė kažkaip mistiškai geriau dabar naktį. Atėjo kažkoks debęsiškai mistiškas ramumas, jaučiuosi nepajudinamas ir tuo pačiu aiškiai atidavęs viską ateičiai ir nekvestionuodamas praeities. Gera, reiktų arbatos dar.
Kodėl kartais svarbu ar žmogus dar gyvas, o kartais ne. Kai matai kame pabaiga senolės kuriai virš 90 supranti kad tikrai geriau mirti anksčiau. Ne skausmo nebijau. Noriu jausti tą visišką didžiulį judantį ir šuršilinantį rutulį kuris krenta į tuštumą. Aš gi tik vaiduoklis valdantis kaulų ir mėsos mašiną. Kartais gali per daug depersonalizuoti. Norisi dar ir dar kartą sau pažymėti kad ne alko ne sprendimas, kad nikotinas nuodai (na gerai) kad tavo turima muzikos sankaupa neturi analogų pasaulyje ir “scenos” uždarumas ir visko vertimas uždaru klubu kuriam kirkinamos bobos tik turi priminti tai kad kartais tu esi padedančio vaidmenį. Faktas kad nieko į kitą pasaulį nenusineši. O dabar daryti įtaką svarbu, dabar MES esam realybės smaigalys ir kad ir kiek knyga MES yra žiauri ir teisingai keista ir vizionieriška. Reikia kartais jausti 99 jausmu. Apskaičiavimai bėga tolyn į niekur, tuščias Ai technologijų ramsas, noras būti kuriančiu ir jausti viso pasaulio džiugesį. Taip tu tai gali. Tu esi Lietuvis ir daugiakalbis, norisi tikėti demokratiją, bet kaip sako, but people are retarded. Faktas kad kažkas gazdina tave patį, bet neturi gazdinti du dalykai, nei praeitis nei ateitis. Dabartis net turi kelti nerimą, pisau xanaxą, turi būti neramus kad kažkas gimtų. O vat miegoti kartais nereikia, yra tie kurie tiesiog praguli naktį ir iš ryto eina į savo darbus. Aš galiu sau leisti būti savo laiko direktorium. Mm net nepatinka kad pas mane kambarį užkištas lenino iškilus biustinis portretas, sako blogas reikalas. Bet aš į jį žiūriu kitaip. Dabar kai viskas eina į nacizmą kairioji atsvara turi būti. Ir čia nebesigaus kaip rusai bandė kergti nacizmą su komunizmu, dabar naujas efektas crypto libertarizmo kelia galvą. Turtingieji nori atsiplėšti nuo realumo visiškai, ir taip jei galvoji apie pasaulio galvas – jie vargšai, bet jie jau tokie. Mirs ir jie, bet kitimo dinamika man nebesvarbi – sakau – manęs tolima ateitis negazdina, o jinai realiai tolima per laiptuką pakreipta koja krentant laiptinėje. Faktas čia ir dabar.
Prisimenu patarimą skaidyti tekstą.
Patarimas geriausias būtų neperst į nabašnyko vandenį. Norisi išsaugoti tiksluma amžinumo ir jausti internetinės gijos veikimą viso pasaulio jungimą. Tikėjimas aukštesniu remiantis tekstu klaidingas, kaip ir lenino nebėra tai ir jo minčių ir jo sprendimų, jėzus buvo tik pelningai parduotas kaip vienas draugas metalistas sakė. Jei įsileidi visą visumiškumą arčiau darosi klaiku. Bet to daryti neturi, faktas tas kad tu gyvas ir bėgi akim tekstu, ir jokia čia protinga mašina to nesupras, o jei ir supras tai vis tiek išvadų nepadaris.
Čia mažne kravastok lygio išmintis: aš gyvas ir zjbs ✨
Noras kažką surasti ir suprasti yra gan svarbus, bet męs žengiame į grupių ir didžiulių darinių laikus. Vienas žmogus gi negali net gimti. Faktas kad begantis laikas turi paprastumo užtaisą, visi bus lygūs kada tu liksi daugiau nei vienas. Rezonuoja tas trumpas Letovo eilėraštis.
Когда я умер,
Не было никого,
Кто бы это опроверг.
ir čia ta supista filosofija kanto 🛶
Idėja kad tu daugiau duosi naudos kaip kompostas žavi. Jei į mirtį žiūri kaip į išsigelbėjimą tada tikrai gali sau leisti būt paprastu, bet daug geriau būti jei indeferentiškam. Ir daryti daugiau. Ir nuolat deginti fucking elektrą su kompu dalyvaujant tinkle kad ir komentarų lietumi ar Ai paveiksliukų generavimu. Vogti yra svarbu ir niekas to neuždraus jei sau leidi. Aš turiu omenyje apie puvinį visos visuomenės supistas intelektualines teises. Niekas neturi teisių į idėją, čia kaip aš sakiau sau kas sukūrė haštagą lai dega pragare, bet faktas kad haštago neužpatentuosi, apsaugosi ar kažką ten. Visi nori gyventi ir būti dideli. Taip aš ir vėl galvoju ar pirkti tą ateities kartom ir interneto aukai skirtą diską 18-20TB, o kažkas skaito ataskaitas apie fengšui karo technologijas ir pinigai ten ir sudegs. Be proto nėra pinigų, o juos nupaišyti sąskaitoje gali, bet kas nuo to jei neturi fantazijos? Aš pats vat jos ir neturiu, kažkada prieš miegą bandydavau išleisti milijoną – be šansų. O yra kam skirta valdyti mašinas jas spausdinančias, yra kam leista valdyti tuos kurie valdo mašinas, dabar ta mašina virtuali ir supista kripta čia kiša koją, kiek ble žalos padaroma naudojantis krypto valiutomis, o kažkada ir pats pirkau narkotikus už juos.
Paprastumas yra kartais pamatomas kadras pasukus galvą į šalį, tada apšvietimas viskas susideda į gerumą. Gerai kad tas kadras pagautas
norisi tikėti savo galutine idėja kad galima pagauti nuotrauką kadrą kažkokį magišką dalyką kuris bus sutaikantis ir gerumą nešantis simbolis per visą rutulį. Šiandien šita idėja tikiu mažiau, globalumas užpuolęs ir jaučiu tą nesutaikomą idėjų kovą. Kovoja tie kurie neturi laisvos valios prieš tuos kurie turi.
Palikim tą karą amžinu. Riba kada ir kas žmoniška yra keista.
