Kažkada kai buvo labai sunku vaikščiojau per miestą, įlindau į tą apleistą teritoriją kuri yra šala S. Neries mokyklos, ten kažkas kasinėta, kažkas apleista. Vėl sau kartojau kad jei tik išsimiegosiu viskas bus gerai, bandau susisukti ant šiukšlių ir miegoti ir matau tamsos velniukus, tikrus mažus velniukus kurie susikabinę laiko tamsą ir suprantu kad jie geri, nes saulė ir šviesa tuojau pat juos kerta ir jie paleidžia savo susikibimą. Kiek pamenu po to vis tiek atsidūriau verpete tarpgalaktiniu pavadinimu vasaros 5, o gal ir ne, bet jau vaikščiojau po miestą be vietos. Prisimenu kaip ten rūkėm su USA gyvenančiu draugu, nesenai buvo pas mane ir pabuvęs kažkiek klausė: ar turi ko “stipriau” daviau parkopano cikladolio – papasakojau kas tai, jis dar amerikon parsivežė kažkiek. Jums žinoma nesiūlau parkopano-cikladolio, velnio ten išmislas. Jis su stipria arbata yra vadinamas raketinis kuras. Nuo jo nemiegi, oficiali dozė: 1-2 tabletės, keturios jau skrydis, penkios haliucinacijos kur velnias padeda šalia cigaretę. Nežinau ar verta tai aprašinėti, nežinau ar verta dalintis patirtimi, girdėjau per radiją kaip aiškino anonimas narkomanas: tik nesiūskit mums savo vaikų – tiesiog vartoti išmoks.
Lėtai plaukiu per gyvenimo Jūrą
Kartais net nesuprantu kur
Koks mano tikslas ir baimės
Būt galutinai saugiu 🔐
Močiutė miega ir be vaistų
Tos knygos išprotėjusių žmonių
Tikiu ir Dieve gyvenu
Kaip pankai dainavo senai
Kaip rokeriai iki kraujo gitaras birbino
Kaip tikslas nebuvo vis tiek
Kaip kažkada žydėjo dangus
Rašau tik tau nes tokie įsakymai
aš pats paprastas žmogus
Klystantis ir klejojantis
Bandantis namo parsigaut
Bet gi tik-ėjimas, bet gi tik pagalba
keista
Visada nusivilkt marškinius
Naujus apsivilkt
tikiuosi nevertins net kaip numirs
Sorokinas ir pelevinas laukia
Jau užsidaro kanalai dangaus
Jau lekia tolyn sistema
Laikrodis trim minutėm skubantis ant stalo praneša
Jau diena nauja, jau skambutis mokyklose sukarintose
Net nežinau ar draugo ar priešo ranka
