Sapnavau labai daug, trumpų atkarpų, kažkokių variantų, paaiškinimų, nesugebėjau kontroliuoti sapnų tėkmės, vis pabusdavau užmigdavai ir naujas sapnas. Įsijungiau savo kompą, kaip visada informacijos srautas g+ visiškai išfiltruotas ir paslėptas, fb dar liūdniau, pamatai tą patį, ką kažkada jau matei… Kažkiek naujo. Muzika, labai tyliai. Ryt man 30, visiškai to nenoriu. Neturiu pinigų, turiu šiek tiek cigarečių, ir šiandien aiškiai būsiu vienas, niekas nepakvies manęs nebent Vrnk, bet su ja… kažko nėra, kažko kas turėtų būti. Akys šokinėja per naršyklės langus, ir aš jaučiuosi vis labiau vienišas, galiu žinoma atsijungti, su keliom tabletėm, bet bandau be jų. Jei galėčiau tai vėl eičiau miegoti, tada bent kažkas vyksta galvoje, ir esu ne vienas. Mašina su pilnu baku, tik nėra kur važiuot. Mano galvoje pasišlykštėjimas savimi. Metai ir dienos visiškai netękę prasmės, viskas atrodo paruošta visiškam išnykimui, bet ne, niekam tu nereikalingas, niekas tavęs neištrauks iš šitos nesąmonės, nebent tu pats, arba kažkoks atsitiktinumas. Ir taip jau seniai, kasdieninė kančia, žinau kelis būdus kaip ją užmiršti, bet tam reikia kitų… Nebesigauna save priversti sau pasakoti pasaką, nebetikiu… Žinau tik tai, kad ne kartą jomis buvau patikėjęs. Jei mokėčiau, tai pats sau psichozę išprovokuočiau, deje būdų praktiškai nėra, arba aš jų neradau, nebent kažkokį bereikalingą darbą daryti ir ilgai nemiegoti, kol viskas taps aišku, bet nėra net kur nemiegoti, šeima akylai saugo… Dar tik 12 ryto, o aš jau norėčiau išsijungti, geriausia visam.
________________
Praėjo gimtadienis, negavau jokių dovanų, išskyrus mčts kažkiek pinigų, ir mm žieminius batus, kuriuos pats išsiprašiau. Sveikinimų žinoma gavau, tam jau tie socialiniai tinklai…
Kažkaip aišku pasidarė, kad tas mano jausmas, jog nelabai esu kam reikalingas yra teisingas.
6 thoughts on “Gimtadienis”
O ką, jei pabandytum surast kas atrodo reikalinga tau pačiam?
Turiu šiek tiek to, dabar stebiu socialinę mediją. Labiausiai man nepilnavertiškumą kelia mano galima sakyti išprotėjusi mm, vis jai vaidenasi kad aš jau “ant ribos” kad man blogai, prašau atiduoti pinigus, kuriuos išviliojo apgaulės būdu iš manęs, ir žinoma kaip į sieną. Apgautas artimų žmonių… Vis žeminant mane, kiekvieną dieną linkin, kad patekčiau į ligoninę, ir taip jau seniai. Tyčiojimasis vyksta ištisai, prisireikia kažkur nuvažiuoti su mašina, dažniausiai jei mm ir brls namie ir sužino kad noriu važiuoti, atima raktus išdurnina. Eina brls į parduotuvę, duodu pinigų ir paprašau nupirkti silkės mišrainės ir buteliuką alaus, sako ne, nei alaus nei mišrainės, vat taip tyčia. Durna žinoma skųstis, bet šiandien jau negaliu iškęsti, jau kelios dienos tas tyčiojimąsis vis didėja…Nori mane išvesti iš kantrybės, kad galėtų paguldyti į ligoninę. Gerai, kad bent galva blaivi, suprantu tai ir stengiuosi kovoti.
Svarbiausia šiuo atveju niekam netrukdyti, tada niekam ir nekils blogų kėslų, ar ne?
Tai tas niekam netrukdyti toks slidus, dar padėti manau reikia ;] Bet šiaip reikia turėti kažkokią savo erdvę, ar kambarį, ar garažą, ar dirbtuves, kur galima būtų atlikti eksperimentus ir kažką nuveikti.
Arba gali pasiskolint erdvę iš ko nors. Pas mus gi visa erdvė skolinta.
Kartu su artimesniais pasidalinti erdvę tenka gana dažnai. Erdvė pavogta nuo seno, negali gi namų kieme mažo namuko pasistatyti, atseit žemė ne tavo… Saugo piktoji sistema visus nuo išsilaisvinimo ir laisvės…