Jaučiu, vadinasi esu

Gaila mano muzikos kolekcijos kuri dingo (pat būdamas beveik nerealiame pasaulyje palikau ją kažkur Vilniaus pakraštyje po eglute), gaila, kad kosminį laivą vėl reikia tvarkyti, variklio diržo įtempėjas ant ribos ir dar kažkoks guolis blogas. Vėl kažkiek pinigų, o taip norėjau nusipirkti naują vaizdo kortą pasaulio valdymo pultui.

Renkuosi ką skaityti toliau, perskaičiau Pelevino T. Gera knyga, man patiko, kai kurios įžvalgos apie religiją tikrai labai gilios. Dar turiu anglišką Pelevino Helmet of horror, reikia pabaigti ją o tada pabandyti suvalgyti Murakamio Norvegų girią. Skaityti gerai, man patinka pasinerti į kitų žmonių kurtus sapnus.

Jaučiu lyg kompiuterio ekranas būtų kažkokia šiukšledėžė, kaip sunku sukurti kažką kas vertas daugiau nei šiukšlių dėžė. Žinoma gali pasikabinti kažkokį savo piešinį ar užrašą, bet tai vis tiek daugumai žmonių bus šiukšlė. Trumpalaikio vartojimo kultūros aukos, nebereikia nieko kaupti, nes viskas taip pigu ir greitai pinga.