Užmiegu nejaukiai, pabundu nejaukiai, kažkas viduje kirba – nėra gerai ir atrodo viskas tik blogyn. Aš gimiau 1983, su kompiuteriais susidūriau 90ais, man atrodė kad tuoj tuoj ir visas pasaulis bus svetingas, laimingas ir patenkintas. Kažkada užimdavau telefono liniją jungdamasis su modemu į VU. Po to turėjau anteną kuri iš puslaidininkių instituto imdavo internetą, kažkada atsirado skynetas ir ryšio kanalas tapo didesnis nei galimybės jį išnaudoti.
Kol interneto nebuvo visur, kai mobilūs buvo be jo, man kažkaip atrodė, kad kai visus sujungs į tinklą atsitiks kažkas nuostabaus, matysi ar draugai prie jo, galėsi parašyti, pasidalinti tuo ką randi. Gavosi taip, kad visi sėdi keliuose “walled garden” puslapiuose ir gromuliuoja tą patį nučiulptą brudą, kad net koktu. Gerai kad yra mastodon – bent truputis laisvo oro, bet ir ten savos taisyklės. Prisimenu kai Google+ buvo nuostabi vieta, kur turėjau draugų iš viso pasaulio, ten nebuvo jokių tikrų draugų, tada buvau išsitrynęs FB ir buvau tik ten. Man pilnai užteko tiek socialumo su pasauliu, labai kokybiškas turinys, grupės pagal temas, kažkiek lietuvių, kai kurie iki šiol drauguose jau vėl FB. Bet man visiškai neskanu burnoje kas dabar vyksta soc tinkluose ir koks internetas tapo prasčiokiškas, normalus. Internetas visada būdavo tikrai keista vieta, puslapiai kurie šokiruodavo, puslapiai kurie prajuokindavo, puslapiai kurie versdavo lysti į rabbit holes 🕳. Dabar to nėra, kai internetas pavirto į tavo dėmesį valgantį monstrą su Ai pagalba tave kreipiantis tikrai ne gerąja linkme. Reikia kažkaip atsigauti, atsijungti, neleisti būti lemingų masės dalimi. Tu ir tavo dėmesys dabar yra produktas, ir kol ne vėlu reikia nuo to bėgti.
Reikia sukti atgal, pas savo paleistus puslapius, RSS srautus, ne korporacijų valdomus aptvertus sodus. Gaila jaunimo kurie net nematę laisvo interneto. Man keista žiūrėti, kaip viešąjam transporte kiti vartoja soc mediją – grynai kaip slot 🎰 aparatą, pasuka, pasuka, ieško ko nepametę. Kas liūdniausia, kad dauguma jau tiek pripratinti prie FB dopamino kilpų, kad net nesupranta ant kiek viskas debiliška jame – įdedi snukutį – gauni pingus iš draugų – fuck this shit. Kažkada internete esmė buvo nekelti savo snukio nuotraukų, nerašyti kontaktų, nesiviešinti ir prisiminti, kad tu beveik niekam neįdomus. Mane vemti verčia nuo influencerių, ypač lietuviškų, vargo vakarienė.
Kiek galima maitinti FB Google Reddit Twitter TikTok savo dėmesiu. Reikia atsitraukti, prisiversti nesukti srauto, neieškoti ko esi nepametęs, nekrauti ten beprasmio turinio. Aš ir pats esu visiškai pasodintas ant dopamino kilpų, galiu kiloti esminius postos iš vieno tinklo į kitą ir būti apdovanotas paspaudimais, bet kuo toliau tuo labiau matau kad to nereikia. Nereikia leisti sau būti “įdarbintam” slot mašinų dopamino kilpų kazino. Reikia pačiam kurti, turėti savo vietą. Norisi tikėti kad FB mirs, taip kaip mirė kiti prieš tai buvę dideli soc tinklai, bet jau dabar aišku kad ten liks tikrai daug pripratintų prie ekraninių narkotikų. Man tikrai atrodo kartais geriau žaisti kompiuterinius žaidimus, nei sukti soc srautą. Aš turiu FB virš 4000 lietuvių ale draugų, iš ten kažką gero ir savotiško įkelia maks 1 procentas. Apie tą vieną aktyvų interneto procentą yra daug prirašyta, taip aš irgi esu vienas iš jo. Man nebaisu dalintis savo mintimis, išgyvenimais, kūryba, atradimais. Kuo toliau tuo labiau noriu bėgti nuo normies, nuo minios, atjungus bereikalinga dalinimosi kekšės dienos dalį aš tikrai jausčiausi geriau, daugiau paskaityčiau knygų, neieškočiau automatiškai kuo pasidalinti. Man atrodo tikrai atėjo laikas būti slaptai, vat čia savo bloge ir naujam puslapyje kuris paleistas raspberry pi gulinčiam po stalu.
Mane realiai pykina pagalvojus kaip visos jaunystės svajonės buvo įgyvendintos blogiausiu variantu. Geriausi pasaulio protai sukūrė baisiausias sistemas, dabar psichinės ligos tikrai pasiekusios epidemijos lygį, man realiai gaila tų kurie bando tapti influenceriais, merginų kurios kelia sau neįmanomus standartus, narkotikų vartojimo propagandos aukų (taip taip žolė AUGALAS, kaip gi mes drausim GAMTĄ – fuck you – nueik durnaropių prisiėsk arba bent jau musmirių – bus tau smūgis kad ilgai prisiminsi ir nereikės net rūkyti cigarečių). Internetas dabar yra naikinantis – naikinantis kūribiškumą, naikinantis realius santykius, naikinantis kitoniškumą, visus padedantis ant priekalo ir bandantis paversti idealiai vartotojais, mirštančios planetos kaulų galutiniais nučiulpėjais.
Kol gali, atsiimk iš soc medijos save, nesuk, tuo labiau nemaitink jos savo kūryba, savo atradimais, viskas ir be tavęs bus padauginta ir pamatyta kitų. Suk savo laivą ne į bedugnę, suk kažkur geriau ir toliau nei vartojimo mašinos siūlomi variantai gadinti savo psichinę sveikatą besilyginant su kitais. Mes esame pieva unikalių gėlių ir nėra ko lygintis, nėra ko pavydėti. Kasdien reikia įsidėti į save naujumo, kad ir senos knygos pavidalu. Aš jau net nebesužiūriu savo kažkada mėgtų pieštų serialų, filmus senai mečiau žiūrėti. Jei kas savaitę perskaitytum po vieną knygą, jau po metų turėtum unikalų skill setą. Jei metus suksi soc media – pasidarysi toks kaip kiti – tuščias ir neįdomus. Būtina save užkrauti unikaliais dalykais ir tai tikrai ne filmai ir serialiai.
Aš čia realiai preačinu sau – kad reikia atsisakyti visų didžiųjų soc medijos portalų naudojimo, nekrauti ten savo prakaitu rasto gero turinio, nekrauti net savo paties kurtų nuotraukų, viską palikti giliau, nebūti slot mašinos vyšnyte ant torto.
Leave a Reply