Būt blaiviam atsiperka. Nuotaika stabilesnė, geresnė, daugiau lieka pinigų 💵, nebereikia bėgt, ieškot, vartot, ir ieškot toliau ką vartot. Norisi būti stabiliam, ir jau atrodo kažkur horizonte išsilaisvinimas, gal net darbas ⚒, daugiau pinigų, leidimas sau būti laisvai. Tikėt kad gali. Nutraukti tiek metų trunkančią beprasmio vartojimo istoriją ir tapti nepriklausomu, kiek tai įmanoma sergant psichine liga.
Noras būti, leisti sau žaisti, skaityti knygas, fotografuoti, žaisti su nuotraukom ir pagaminti kažką džiuginančio akį. Pabėgti nuo socialinės medijos spąstų. Nebesekti beprasmiškų naujienų, pabandyti sukurti kažką naujo. Pabandyti būt daugiau sau. Pamilti save 🕺. Kažkur toli palikti nerimą ir norą nusidaužt, būti 100% giliai kvėpuojant, sukant ne minios automagistrale.
Šiandien jaučiuosi gerai 👌 džiaugiuosi kad galiu tai sakyti, laukia nuostabios dienos, gražus būvis. Kaip patikėti, kad gali? Kad reikia save versti bandyti ir mokytis toliau 🔛 kur link suka realybė nejauku, bet gi pirkai bilietą pabūti čia, dabar reikia pasiimti kuo daugiau iš buvimo. Tiek daug galimybių dovanoja, tiek kad raibsta akys. Matau kuo toliau, kad sukti tuos pačius puslapius taip beprasmiška, reikia kurti kažką naujo, reikia neiti ten kur dauguma. Kasdien duoti sau užduotis bandyti ir eiti ten kur eina pats smaigalys tikrumo.
Likti. Keistis. Tobulėti. Nebijot bandyt. Sau, sakyt sau, kad gali.
Pelevino Čepajavas ir Pustota rusiškai klausosi labai fainai, daug geriau orginalo kalba, nors beveik visai pamiršęs kaip buvo lietuviškai. Tai buvo pirma mano skaityta Pelevino knyga 📙.
Stipri arbata pakelia beveik iki nerimo, 1/4 xanaxo subalansuoja ir leidžia būti lėtai tikintis geriausio.
Noras džiaugtis, noras būt, gerti į save patirtis aiškiai žinant savo ribas, ir tai ko negalima. Susitaikyti su savim, kitokiu, labiau atsiribojusiu, labiau sau.
Čiupinėja nostalgija penktadienių kai bėgdavau pas kitus, pavartot, pasidalinti rasta muzika, pasidžiaugti buvimu kartu, kuris kartais toks tuščias kai viskas per miltelių džiaugsmą, ar mdma tabletes. Dabar atrodo to nebereikia, galiu sau leisti ramiai būti namuose, neskubant, nenerimaujant.
Tikras buvimas blaivus, nors ir kaip kartais pikta ant išprotėjusio pasaulio. Lieka būti, lieka leisti sau tekėti lėtai ir užtikrintai į neatspėjamą ateitį, kasdien džiaugiantis tikrumu, nejaučiant to nerealumo, mito, pasakos, į kurią kartais patenki psichozėse.
Jei gerai pagalvojus viskas paduota su kaupu.
Kelios nuotraukos:
