Kitas senas

Puiku būti čia! Turėčiau labai daugkam dėkoti už šią galimybę, dar daugiau tų kurie daro mano gyvenimą įdomesnį ir lengvesnį, suteikia daugiau laiko man pačiam. iš tiesų sau laiko turiu per daug, per mažai skiriu kūrybai. Laikas skirtas kūrybai tai laikas skirtas ir sau ir dar kažkam kitam kas galbūt tave suras, ir žinoma tai viena geriausių padėkų už galimybę būti čia. Būti dalimi didžiulio virpesio. iš viso pasaulio pas mane plaukia įrankiai daiktai ir maistas, informacija. Visas pasaulis dirba tam kad aš ir tu kažką kurtume, nebūtinai pramogai, nebūtinai panaudojimui. Tiesiog kurti tai kas geriausiai gaunasi. kurti kažkokią tvarką ir prasmę. Įpūsti givybę, sukurti geresnes ir tobulesnes žaidimo taisykles. aprašyti ir užfiksuoti tai kas išnyks, nes tikriausiai niekas nedings, ir kiekviena epocha sprendžia tas pačias problemas tik skirtingomis priemonėmis. o jeigu ir nėra tikslo šitame žaidime, tai jo nedaro nei kiek betiksliu, tai tiesiog palieka jį atvirą tau pačiam įprasminti. Žinoma visada bus tie kurie užduotį norės gauti iš išorės jie ir ras jas, jų pilna gamtoje, pilna žmonių kurie nori kitiems užkrauti savo idėjų įgyvendinimą ir žinoma yra labai daug nuostabių idėjų už kurias ranka automatiškai kyla aukštyn. Muzika, tiksliau sakant garsas ir jo kūryba, vaizdas, skonis, atstumų įveikimo būdai, tiek daug sričių iš kurių galima pasirinkti, reikia prisiminti kad jau seniai nebeįmanoma išbandyti visko, tikriausiai niekada ir nebuvo įmanoma. Bet tai nereiškia kad reikia priverstinai atsiriboti. Nauja negirdėta muzika, jai ji gera ir atsiranda tinkamoje vietoje iš vieno karto atsimena visam gyvenimui. skonis visada skirtingas kaip ir garsas,bet tai nereiškia kad męs negalime atskirti. Aš ir skiriuosi tuo nuo kitų kad noriu skirstyti ir įvesti kažkokią tik man pilnai suprantamą tvarką. Visi nori tvarkyti kuo daugiau, bet pirmiausia reikia išmokti tvarkyti bent aplinkui, nors žinoma galima sakyti kad didelės apimties tvarkymas reikalauja kitų savybių nei mažos, bet tikrosios vertybės išlieka tokios pačios, o jas geriausia užauginti savo darže. manęs negali apleisti tikėjimas kad viskas bus gerai, tai tikriausiai sunkiausias dalykas, ypač kai bandai nuveikti kažką (gal tik tau taip atrodo) svarbaus. Už aukščiausią tikslą galima paaukoti beveik viską. bet pats aukojimo veiksmas kvepia loterija, gal tiksliau išmetimu. Reikia ne aukoti o kurti. Ar įmanoma kuriant kažką aukoti? Jau sukurti sudėtingi ginklai bet jie niekas kol nepažeidžiamos taisyklės ir visiems suprantami tikslai ir ribos. Kol galvoje aiškus tikslas 9nesavanaudiškas), kol įsiklausoma į aplinkinius tol labai sunku sukurti kažką blogo. Kai lieki vienas labai lengva padaryti klaidų, nebent aplink nėra žmonių. būdamas nuogas miške tu kaip nori besistengdamas nepadarysi nieko blogo 9nebent sau). bet gali būti visiškai vienas mieste, draugų rate, jai nustoji klausytis, jai pradedi mindžioti taisykles kurias ir pats sukurtum. Labai sunku pasakyti kada galima pažeisti ir kokias taisykles. Tai kiekvieno žmogiškumo klausimas. Keista kad turint tokias milžiniškas galimybes ir tiek įrankių kokybiškų ir išskirtinių kūrinių kiekis nedaugėja. Tai tikriausiai informacijos ir žinių apie kūrėjus problema. Kiekvieno skonis šiek tiek skiriasi. Pagrindinis didžiųjų informacinių korporacijų tikslas, atspėti tavo poreikius ir daryti tave laimingu. tas pats ir farmacijos pramonėje – išmokti nugalėti skausmą, prailginti neskausmingą ir patogų gyvenimą. Sukurti psichotropinius vaistus kurie padėtų nugalėti nerimą, depresiją ir suteiktų tau lygią ir vienodą savijautą. Man kartais atrodo kad visa pramonė dirba tam kad paverstų žmones labai sofistikuotų robotų minia. Bet aš to nebijau nes kiekvienas mastantis individas tai supras ir pradės ieškoti pats. Galvoti pats, vertinti pats, skirstyti ir tvarkyti, gal net griauti ir statyti.

Leave a Reply to Airina Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

2 thoughts on “Kitas senas”

Mastodon