Susitvarkiau savo kompiuterio kampą, dar liko perinstaliuoti kompą į win 7. Šiandien aš ramus, gal dėl to kad truputį tikiu, kad esu šiek tiek svarbus ir galiu susirasti savo vietą čia.
Užvakar buvau pas Dmnt, jis visą dieną komandavo didžiulėm didžiulių karinių robotų (mechų) pajėgomis. Leidosi į planetas ir jose rinko resursus, naikino banditus, ir kovojo su priešininkais. Vakare atėjo dar žmonių ir žaidėm šešiese pokerį, vėliau durnių su trim koziriais. Tą vakarą mane baisiai puolė paranoja, bet atsilaikiau, atrodė kad visi mano priešai ten. Kad bandys mane sumušti ir išmesti. Žinoma taip nebuvo, net nakvojau ten, jau kažkiek nurimęs. Išgėriau pora butelių alaus ir prisivartojau uždraustojo nuotaikos gerintojo. Taip gerai kartais patorčinti.
Esame ant pasikeitimų slenksčio. Matysim kometas, gal pagaliau sugrįš mūsų kūrėjai ir susirinks to vertus. Aš tiesiog žinau kad męs žemėje tikrai ne vieni protingi, kažkas slepiasi gelmėse, kaip ir kažkas kosmose. Mano galva perkrauta nuo žinių iš jų pasaulio. Viskas laikosi tik todėl, kad dar niekas nebandė piktybiškai kenkti visai sistemai, o jei pabandytų kenkti ateiviai, arba Dievai? Kol kas męs gyvename iškrypusiame rojuje, pamiršę savo tikslą. Mano tikslas sulaukti.
Klausau savo muzikos ir galvoju, kiek man liks neišgirtų nuostabių kūrinių, bet kiekvienai ateinančiai kartai liks vis mažiau. Beliks LIVE. O live kartais būna labai stipru.
Aš einu į naktį. Noriu išeiti ir negrįžti sulaukti savo šanso ir jį imti už ragų. Kai man leidžiama pasirinkti tiek daug, aš kartais nenoriu rinktis nieko. Trys alaus dar per mažai. Reikia bent 6 ir nuotaikos pakėlėjo. Gaila kad jisai toksai brangus. Bet kur aš skubu? Tikriausiai į kažkokį mistinį pasidulkinimą. Visas gyvenimas, tai tarpai tarp sekso arba masturbacijos. Vienas šūvis? ir palneta vėl apgyvendinta. Kiek daug dievai davė mums galios. Aš girtas. Trys alaus, daug kas sakytų kad tai tik pradžia, bet man sėdinčiam vienam kambarį su mtn ir brl tai jau viskas, daugiau negalima nes bus blogai…
2 thoughts on “Nuvaliau dulkes”
Sveikas gyvas,
Žygi Taurai
Tavo įrašuose kartais įžvelgiu save
…ir, žinai, pasiilgstu mūsų bendravimo, susitikimų, …visų atmintyje likusių nuotrūpų, kurios retkarčiais perbėga mano kūnnu, prisiminuss laiką tą KARTU.
principas ‘De Javu’ …hmm…, – – mane keista suprasti (ar ne..?),
juk jau praėjo metai, net ne vieni (etc.)
Misty..y/ V.e.
Viskas tvarkoje, tave ne keista suprasti, man irgi dažnai būna gaila kažkokių dingusių draugų ir pažįstamų. Bet kažkas išlieka, nors būtų įdomu pabandyti būti visiškai vienam, nors tikriausiai tai neįmanoma, vistiek ar kompiuteris ar knyga trauks iš vienatvės. De Javu nuostabus jausmas, mane jis aplanko gana dažnai. Džiaugiuosi kad randi kažką kas tave traukia. Paskaitinėk, teksto šitame bloge loge tikrai nemažai ;]