Senasis

https://64shits.blogspot.lt/ mano senasis bandymas, dabar net sunku skaityt save, bet yra ir ten aštrumo ir tiesos.:\ bent vienas džiugina: išsiveržiau iš taip ilgai kankinusių dalykų, dabar belieka lipti laiptais aukštyn, tam reikia valios – o valia apnaikinta ir netreniruota…

Sapnavau vieną fainiausią ir ilgiausią savo lucid sapną, vis bijojau kad jis baigsis, atrodė kad tik snaudžiu, o išmiegojau keturias valandas 🙂 sapne buvo muzikos, nuostabios, dažnai besikartojančios, sapno namas kurį aš ale skvotinau buvo vienu metu ir ant kalno ir po vandeniu ir tai buvo namas kuriame susipažinau su Vy (bet supratau, kad jos pačios sapne nebus). Tiek gerų prisiminimų buvo sudėta į sapną, pabaiga su kriminalo elementais. Norėčiau sapnuot ir sapnuot panašius sapnus. Jie atgaivina. Dar prie sapno labai prisidėjo Rick and Morty serialas, dabar aš ir pats jaučiuosi lyg nardytojas per alternatyvias realybes. Aš kažkaip nujaučiu, kad čia tikriausiai mano geriausias gyvenimo variantas ir todėl galiu tikėti į mylintį Dievą, ir vakare jam sukalbėti trumpą maldą. Reiktų vėl kasdien pildyti dėkingumo žemėlapį dienoraštį, buvau jį užmetęs…

Muzika: vis mažiau veikia, bet vis dar surandu nuo ko noriu šokinėti ir mojuoti rankom, playlistas – youtube kanalas mano nuolat pildomas, reiktų kada prileisti prie jo valią ir rankas ir parūšiuoti. Ir kada nors pabandyt kokį miksą padaryt, kad ir ne sumiksuotą, ale playlistą valandos, bet kaip tiek daug man skirtingos muzikos patinka, tai gana sunku galvoje sau padaryti, plius tikrai žinau, kas man atrodo visiškas lobis kitam gali absoliučiai nekelti emocijų, ypač jei žmogus klauso tik kažkokį vieną stilių (oi prisimenu aš tuos savo electro electroclash laikus) nors tiesa ir vienam stiliuje kad ir siaurame visko neišklausysi, dar dabar kai bet kas su kompiuteriu gali iškepti hitą, tai tiek daug muzikos nepatenka į ausis kada išleidžiama ir randi kad ir po penkių, ar 33 metų (turiu fetišiuką ieškot geros 1983 metų muzikos).

Nežiūrėk į visa ko esmę-centrą, kaip ir į saulę, nes gali apakti. Negalvoti apie tai ko negali pakeisti, ieškoti nebereikia, viskas ir taip jungiama į srovę gal net per dideliu greičiu, pramušti milijonus, ar klikų ar peržiūrų, ar pinigų (virtualių jau dabar) galės greit beveik bet kas, kas užsinorės, ar papuls ant skandalėlio antraštės. Paskaičiuojam kiek pelė juda, klavišai spaudosi ir sėdim prie siurbiančių ateivių ekranų. Visi skirtingi, gal todėl kad tikrai galėtų būti ir gėris ir blogis:

https://aeon.co/videos/what-if-anything-makes-an-all-good-god-less-absurd-than-an-all-evil-one

Pelevinas gerai apie Dievą irgi parašo, man bent įtikinamiau nei visi ateistai kartu sudėjus, nors pats save irgi kažkiek atejistu laikau, gal iš pykčio, ant krikščionybės, prie kurios tik atsitikus kažkam blogesniam tuojau pat grįžčiau, nes esu paruoštas šia viena religija (ir savo paties kurtais meditacijos atsijungimo nuo f20.0 metodais, kaip atlaikyti kai stogo jau nėra, yra tik siaubas ir kančia iš kurios sunkiasi kaifas ir teka į kitas dimensijas, išsiurbiamas kaip melžimo aparatu ir tau jau net nebekeista kodėl pasirinktas tu kaip spenys).

Optimizuot reikia tik patį save ir savo aplinką. Sutvarkytas darbo stalas kartais daro stebuklus, bet vienos tiesos kurios ieško mokslas nėra, todėl ir atsitrenkia į Šrodingerio kates. Kartu įveiksim Devil? ir chase him out of earth?

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Mastodon