Kaip ir aišku kad jinai nebūtinai turi veikti:
vat Jie
du rožiniai kvarcai vienas paprastasis kaip aš vadinu kelio ir kitų trijų neprisimenu.
Juos stengiuosi įsidėti į kišenę, užtektų ir vieno bet aš mėgstu tris, juos naudoju “susipypsėjimui” ar nieko nepamiršau išeinant iš namų (būtent raktų, nes pas mane užtrenkiamos durys, dabar reta prabanga), tai pat jie gi šlifuoti tai maloniai guli kišenėje. Juos kaip ir saugai nes jie pirkti (kaip aš ir saugau savo per kaziuką nukaltą monetą piniginėje), šita magija yra paprastumo, pabandai ar tau tinka ar veikia, kai buvau kažkur pametęs pirmą savo rinkinį pirkau kitą ir atsirado senesnis. Čia mažne tas variantas jei ką pametei pievoje imi akmenuką ir mėtai po ją ir ieškai. Kaip tik ant laiptinės durų kabo post-it lapukas kad kažkas pametė subaru raktus, žinoma niekas nežino ar šitame kieme. Bet pasidairau, dar kaimynei iš kito namo dingo katatas, iškabino irgi skelbimus. Pas mane kieme yra oficiali ta kačių maitinimo vieta, kitam name gyvena kačių tetutė kuri niekada šviesos mūsų pusėje nedega tik iš ryto virtuvės pusėje, bendrai žiūrėti į kitą namą keistai vilioja, pamenu kai tam pradėjau naudoti žiūronus, pradėjo leistis užuolaidos ir žaliuzės. Mano laiptinėje dyleris darė net zakladkes kieme (slaptavietes) kaimynas iš kito namo matė ir žinoma džiaugėsi ir vaišinosi, aš nežinau bet turbūt ne, neimčiau neaiškios žolės, miltelių ar tabletkų. Tas pats kaimynas sakė kad vis prie jo lysdavo klientūra, nes mūsų vienodus namus beveik visi maišo.
Čia reikia minties tarpo, nes raidžių siena irgi ne sprendimas. Prekyba neina – krūva knygų (bet dar ne visos) sudėtos į pardavimą, labai pikta kai kas per sena.lt dar bando numušti kainą – lietuvis lietuviui nori padaryti tik žalos, bet kaip su lgmnt šnekėjom viskas gi tik į minusą, gyvenimas iš esmės į minusą.
Mane už mano atvirumą ir nuoširdumą centre nori išmesti ir grąsina, man kai Grškvčs sako pajebat, bet alko neša tik pyktį ir kitas stipresnias temas, nuolat nemaloniai skauda tą koją kuri nelaužyta, jinai daugiau krūvio atkentėjusi, kiti operacijas darosi – skausmas paprastasis senatvės palydovas.
Grl puola juoduma, kad tik jam pasitaisytų.
Yra ko laukti.
Nesukit rulečių srauto, būkit patys srautas.
Išleista krūva pinigų niekam, kai rūkai tai nuolat ant įtampos kad baigsis tabačiokas, bet perku po 40g juodą MacBaren ir filtriukus su anglimi, kažkaip keistai, ale saugai gadinamą sveikatą. Kol kas laikausi, bet realiai siautėja visi. Kaip kai kurie sako – reikia nusirezetinti, tik kartais gali nusirezetinti iki bezpredelo, reikia žinoti kada pasukti namo. Man nejauku net savo jaukiuose namuose, mm pyksta kad viską apklijavau musmirėnų ir varnų nakleikėm. Galvoji o kas kai liksi vienas? Tada žiurkių ratas ir noras atgal į šiltą…
Teisingai, naikink arbatą ciklo neimk, gulk anksčiau, tada su mm iš ryto kava ar arbata – ji šventa. Tekste dingsta prasmiškumai, apie tai senovės graikų vienas filosofas įspėjo, bet net usa prezidentas buvo kuris nelabai skaito. Kaip perduoti patirtį ir turtą? Kažkaip vienodai šviesa tunelio gale šviečia, visų pirštai į save kol neprimena karo vadas: palaidokit atvirais delnai.
Bandau užsisakyti pečiūros knygą paskutinę iš bibliotekos, ale užsako bet atmeta, pardavime ta knyga po 250, sakė Grbjdvs kad į biblią bendrai ten patenka knygų tokia kaina kad klaiku, o senosios nurašomos ir išvagiamos ir stovi eilės prie populiarių. Knygų pirkimas man jau senai liga, bendrai liga mano kad neturiu tikėjimo būt vienam, bandžiau kažkada virš pašto, baigėsi liūdnai, bet ir teisingai ir padedant man. Pasitikėjimas ir transliavimas pasaulio turi ribas, ir optimistai verkia: šiandien pardėje verkiau kad reikia truputuką palaukti kad gauti 20 taškų, kaip ir dažniausiai pamiršau taros čekį priduoti, einu pažiūrėt ar jį dar turiu.
Turiu – į piniguoklinę.
