Kad ir kokia bebūtų terpė (medija) trukdžiai vistiek atsiras. Mes galime bandyti jų išvengti, juos pašalinti, bet jie vistiek bus. Internetas leidžia bendrauti praktiškai visiškame triukšme. Aš jau gana ilgai ieškau kažko kas būtų tikrai įdomu ir savotiška. Orginalu. Internetas viską daugina ir viską kopijuoja, dauguma youtube vaizdelių tai to pačio visiško mėšlo atmainos, kartais net keista, kad ten dar yra perlų. Visą padėtį dar sunkina ir tai, kad dalis “kūrybos” kažkokiu stebuklingu būdu kažkam priklauso. Niekaip nesuvokiu kaip kūryba gali priklausyti kažkam, o ne visiems. Tuo pačiu atsiranda vis daugiau skirtingų terpių, per jas perduodamą žinią veikia skirtingi trukdžiai, todėl manau galima teigti kad žinią šiais laikais perduoti yra lengviau, gal net ne perduoti, o tiesiog parduoti. Dauguma mus pasiekiančių žinių gerai įtrintos pinigais kad praslystų ir formuotų realybę. Beveik bet kurią žinią vos vos pakeitus galima gauti norimą efektą, kad ir koks tas efektas būtų. Tai vadinasi žurnalistika. Surasti orginalias mąstančių žmonių mintis darosi vis sunkiau, temos tos pačios, interpretacijos dažniausiai apsiriboja dviem poliais: gerai, blogai, arba kažkur tarp jų. Visi bando rašyti vykstančių procesų review (asmens bankrotas, nauja mobilkė, naujas internetinė paslauga, pletkai), tam kad rašyti review turi būti profesionalas, tokių ir taip daug internete, nereikia užsidaryti lietuviškame jo kiaute. Ar įmanoma surasti eilėraščių apie pirmą sniegą? Ačiū Googlui taip, nors ir jie skęsta triukšmo jūroje. Aš manau review ir nuomonė tai ne kūryba, tai triukšmas.
Nuėjus į parduotuvę didžiąją jos dalį užima užima irgi triukšmas: saldainiukai, limonadukai, alkoholis ir visa kita, kas absoliučiai nėra būtina. Beja tai kas reikalnga dažniausiai nugrūsta kuo toliau, kad einant pro trikdžius koks vienas įveltų klaidą į jūsų krepšelį. Priėjus ir prie mineralinio akys raibsta nuo pasirinkimo, nuo triukdžių. Tikriausiai pats trukdžio sukūrimas padeda uždirbti pinigus (trukdžius). Kuo senesnė mašina blogesnė už visiškai naują? Dizainas? Saugumas? Kuro sąnaudos? Come on!! už 10000Lt gali nusipirkti tikrai gerą už 20000 nedaug dėvėtą limuziną, bet kažkas žmonių galvose kažkaip keistai sujungta, kad jie nori naujos. nori šokoladukų, limonadų, alkoholio, cigarečių, pletkų, greičio ir t.t. Nori panirti į triukšmą, tai matosi ir diskotekose, ir gatvėje kur daugumos praeivių ausyse nekokybiški parazitai ausinės. Mieste labai sunku atsiriboti nuo triukšmo, bet galima. Pats mašinų burzgimas ir troleibusų garso akcentai man skamba kaip muzika, labai panaši į upės čiurlenimą. Aš norėčiau nuolat vaikščioti ir gatvėse vis užkalbinti nepažįstamus žmones, dar neturiu tam drąsos. Mažiausiai triukšmo bendravime akis į akį. Jis ir teikia daugiausia malonumo. Man tikrai įdomu kad dabar sukurta tiek daug priemonių bendrauti ir užsiimti kažkuo “vertingu”, kad gali visą gyvenimą praleisti spoksodamas į dėžę. Internetas ir darysis tokių spoksotojų sekta. Jau seniai joks kompiuterinis žaidimas manęs neužkabino ilgiau nei pusvalandžiui, o yra tokių kurie gali žaisti absoliučiai visą laiką, jiems nereikia nieko daugiau. Mano nuomone kuo pasaulyje daugiau vartotojų, pataloginių vartotojų ir narkomanų tuo lengviau gyventi likusiems. Reikia tiesiog kurti naujus trukdžius ir visada atsiras pirkėjų. Gal tikrai žmogaus prigimtis panirti į triukšmą>? Aš buvau nėręs gana giliai į jį. Dabar po truputį tyrinėju kitą pusę.
Atsiriboti nuo trukdžių daug sunkiau nei panirti į triukšmą. Cigarečių aš neperku, bet man sunku atsisakyti surūkyti atsitiktinę. Kompiuterinių žaidimų irgi atsisakiau, nors norisi pabandyti naujus arba nežaistus senus gerus. Kai nustojau vartoti cukrų, prie jo atgal priprasti negaliu, su juo neskanu. Jau gana seniai nepirkau jokio saldainio, karts nuo karto nusiperku energetinio gėrimo, nes jie man skanūs, aš juos pirkčiau light forma, be aktyviųjų medžiagų. Berods karas su narkotikais jau visiškai pralaimėtas, nes panaudojus naujus kanalus galima nesustabdomu srautu tiekti alternatyvas kurių niekas nespės drausti. http://www.guardian.co.uk/world/2009/nov/05/designer-drugs-spice-legal-highs
Pati sistema priešinasi kontrolei ir nori prisipildyti trukdžių ir triukšmo, taip bus sunkiau išgyventi neprisitaikiusiems ir toliau vyks evoliucija.
3 thoughts on “Trukdžiai”
‘trukdžiai’; įvardinai. aš visada stengiuos įvardint dalykus. taip galima judėt švaresnio bendravimo, apskritai gyvenimo link. bet ne visąlaik pavyksta rast tikrą vardą reiškiniui, daiktui, būsenai, baimei.
prieš kokius metus pastebėjau viena – kad internetas vargina. o čia juk gali rinktis, juk ne tv, gali pasirinkti ką skaityti ir ką matyti. bet net ir tame tavo akims ir protui atsirinktame sraute plaukioja šiukšlės, nuolat. gražių žmonių veidų nuotraukos apsunkina, pranešimai apie naują dieną erzina.
tai irgi. ieškau. kas šviežia, švaru, kitaip. ir žinai, man atrodo, daug kas (vis dėlto – ne dauguma) ieško. o tai gerai.
Medija turi būti kokybiška kad nevargintų, kuo mažiau joje triukšmo tuo mažiau vargina, jai būtų radijo stotis kuri nuolat groja labai kokybišką muziką jinai praktiškai nevargintų, tu tik pritildytum pagarsintum nes nenorėtum praleisti kažko super ;]
Aš visada stengiausi įvardinti ir suprasti dalykus, kai ko nesuprantu iki šiol ir nemoku, gal todėl kad ten nėra ką suprasti, o su vardais labai dažnai galima apsigauti, todėl geriau visai nevardinti kol nesi įsitikinęs, palikti pilkoje pavojingoje zonoje. Aš berods jau suvokiau visas savo baimes ;]
Jai daug kas ieško, kažkas suras ir jai bus geras pasidalins su mumis ;]
nuo šiukšlių niekada nepabėgsi, esam mąstantys nes galim atskirti šiukšles, gal ir tokia mūsų paskirtis? Rūšiuoti…
Ir dėti tagus…