visur girdžiu ir matau atgarsius to ką jutau

Kartais man atrodo, kad tai beprotybė, datempinėjimas (!taip ir yra(gal)!). Vakare negalėjau užmigti, mintys lėkė nesustabdomu greičiu. Viskas vėl buvo aišku, viskas susidėliojo į savo vietas. Visa ateitis pasidarė aiški, permatoma ir tyra. Reikia tik susidaryti planą, sudėlioti visus kvadratukus į paveikslą, ir maloniai ir ilgai ilgai dirbti kol sugebėsi teleportuoti kuo panašesnį į idealų kūrinį iš savo galvos, iš savo vidaus. Istorija tampa nebesvarbi, svarbus pats pasakojimas. Vis labiau patikiu, kad pažįstu ne vieną ir ne du tikrus magus. Kūrybos įrankiai beveik nieko nebekainuoja, o tie kurie kainuoja jau nupirkti ir laukia. Reikia pagaliau pradėti kurti tą  didžiulį performuzipaveksvjdjhappeningą. Jai aš jį galiu sukurti savo galvoje, iš dalelių kurios yra pasaulyje vadinasi tai pakankamai realu, nes vis randu dar ir dar dalelių jas tik reikia sudėlioti į vietas. Kuo toliau tuo labiau viskas aižėja ir skaitmeniškėja. Vis mažiau žinių, vis mažiau aplinkos prasimuša į žmogaus vidų. Vis daugiau pastangų, vis daugiau energijos tam kad pasiekti bent minimalų efektą. Apmeluoti, apakinti, apkurtę, apreklamuoti, pagauti sintezuotos realybės, simuliakro viduje. Atsitiktinės klaidos kurias mums atleidžia. P(ower)O(n)S(elf)T(est)Modernizmas Miesto centre stovi fabrikas kuris gaminą nerimą Jį transliuoja visais dažniais, pabėgti negali Reikia išmokti jį pakeisti savo galvoje į nuostabią kelionę iš čia Pasemti energijos iš to kas ją turi atimt Nebetikėti taisyklėm kurios išorėje o ne tavo viduje