Ištryniau visus savo vardo paminėjimus šiame puslapyje, labai norėčiau, kad googlas suvedus mano vardą pavardę nerodytų šio puslapio, kažkada labai didžiavausi tuo, kad rašau savo vardu ir pavarde, dabar suprantu, kad tai bereikalinga. Jei googlas ir po to vistiek rodys šitą puslapį kaip pirmą rezultatą, teks jį kraustyti į naujus namus. Vistiek tai mano asmeninė išsikrovimo vieta, galvojau gal kam jinai ir naudinga, bet tikriausiai ne. Reikia ir facebooką užslaptinti, ir g+ padaryti gražų, kai kurie mano pasakymai internete žinoma sunkiai bus ištrinami…Pagooglinau save, tai pusė velnio berods nieko labai blogo nėra… Šiandien visai nieko pažaidžiau zynga pokerį, galų gale nei pralošiau nei išlošiau, išgėriau du litrus energetinio gėrimo kurio litras kainuoja 1,49, pigiausias jaučiu šlamštas, nors esu pirkęs litrą ir už 0,99 berods, nuėjęs į parduotuvę ilgai slankiojau galvodamas kur išleisti 7 litus iš kortelės, paėmiau talerių ir sėmkių, energetinį buvau nusipirkęs prieš tai. Buvau bibliotekoje, atidaviau Hunter Thomsono romo dienoraštį visai nieko skaitalas, dar reikia ir filmą su Depu pažiūrėti. Pasiėmiau dar knygų, Murakami, Parulskį ir angliškai Irvine Welsh . Šiandien nuotaika tikrai pusė velnio, nors beveik visi draugai prie jūros arba lietuvoje arba turkijoje, aš kažkaip visai sugebu šiandien užimti save. Pokeris visai nebloga meditacija, lauki ir lauki sau kombinacijų, viskas paprasta ir aišku, dar žinoma reikia treniruotis pastebėti straigtus visokius, nes karts nuo karto apsižioplinu. Galiu žiūrėti top gear naują seriją, tą filmą su Depu, arba boiler room live transliaciją, nors kol kas ten nieko įpatingo, jei kas nežinojo tai boiler room krūvos miksų yra visokių dj, jau jaučiu tiek kad visko irgi neperklausysi. Galvojau apie savo potraukį marichuanai, parūkius jos viskas geriau, ir tikrai ištirta, laikas eina lėčiau, todėl filmas geresnis, maistas skanesnis, muzika irgi tikrai daug geresnė. Bet jau truputį laiko aš be jos, žinoma dabar ir nėra su kuo nei už ką, kai pagalvojus kiek aš jos per pastaruosius mėnesius atlaikiau tai siaubas (užas kakoi užasni užas), bet atlaikau ir jos paranojos atakas, ir viską, dar ir sugebu tuo mėgautis. Kiek kartų ieškota, skambinta važiuota, imta rūkyta, juoktasi ir t.t. pats laikas sustoti. Bet ne…
Padariau keletą dangaus nuotraukų, tiksliau debesų…
Klausau dabar:
Tikrai gerai groja, bet reikia negailėti garso, kad jaustųsi žemi dažniai, arba su ausinėm tikrai garsiai, atsisukau 75% garso su maksimaliai pagarsintu subwooferiu, (taip, jei kas nežinojo, tai aš seniai iškrypėlis), ir tikrai gerai, tik keista kad tiek mažai judesio salėje.
Viskas daugiau nei puiku, mano nuotaika tikrai gera. Galvojau, kad pats norėčiau loginti visą savo kompo veiklą, kažkokį backupą turėti, kur buvau ką mačiau, bet gauti jį gerą taip sunku, galima sakyti neįmanoma. Vakar mačiau tokius nuostabius debesis ir tiek jų daug, kad taip gailėjausi, kad nesitampau su savimi fotoaparato, nors ir didokas jis, bet kartais atrodo, kad gal net įmanoma užfiksuoti tą kadrą kuriam melstųsi milijonai. Žmogus dabar dalina savo dėmesį į tūkstačius dalykų ir tuo pačiu metu mąsto apie kažką kas tuo metu svarbiausia, kas nusprendžia kas svarbiausia? Aš, ir žiniasklaida, dabar vartydamas g+ matau tiek daug info, bet didžioji dalis ne naujienos, ta prasme kaip supranta žiniasklaida, tai greičiau emociniai užtaisai, kad bent kiek sujaudinti tą kuris sėdi ir žiūri (tam ir dėjau muziką, tam ir nuotraukos, kurios bando paklausti gražu, tikrai nematei, tik antrą kartą internete…). Mane labai jaudina daugelis dalykų, mane moko jaudintis ir būti nesaugiu, nors aš pats, iš savo susidarytų duomenų galiu pasakyti, kad viskas tikrai gerai, ir sunku sugalvoti, kaip būtų geriau, neišnaudojant daugiau žmonių, turi viską atlikti savu noru, o minimalų maisto davinį gauti nemokamai, ar ne? Taip, man kažkodėl patinka dalinimosi idėja, ir sistema paremta ja, o ne laukinis kapitalizmas, kur tuos kurie jau pralobo, tau pavyti šansų nėra (nebent loterija, piramidinė struktūra), bet pats faktas, kad gal ir įmanoma turėti daug daugiau nei tau kada nors gali prireikti (nebent jau yra nemirtingumas, kažkur gilumoje jaučiu, kad būtent dabar jis atsiranda, šioks toks, [klonavimas]), bet man taip neaišku, kodėl tie kurie aukštai elgiasi, dažniausiai taip nelogiškai. Viskas kova, vakar mačiau prie įėjimo į tarybų sajungos metu buvusio instituto vietą kur kabėjo lentos, kabėjo gal šešios ir kiekviena natūraliai didesnė nei prieš tai buvusi, bet visi supranta kad siena ne begalinė, ir ją sutvarkyti nepigu, nors tai kas ten yra, visiškai netrukdo, man patiktų nupiešta ten kokia nors grafitė. Kasdien, kadien vis daugiau minčių, apie išsiveržimą iš pilkos realybės bet kokiomis priemonėmis, dažniausiai visiems žinomom, bet naudojant mažai žinomus ingridientus, nors realiai mano lygiui prieinamas pasirinkimas, gali tave atjungti nuo amžinų minčių kaip geriau sužaisti šį konkuravimo žaidimą. Žaidime aš kelintas? Man atrodo, kažkur priekyje, nes man atseit tikrai pigiai prieinami mūsų mokslo išrasti ir dabar gaminami patys geriausi komunikacijos įrenginiai, o ko reikia revoliucijai? Komunikacijos, žinoma to paties reikia ir karui, bet dabar karas išskaidytas ir paslėptas, kaip korporacijos kovojančios už pinigus bet kokiomis priemonėmis, kartais atrodo nebeužtenka klaviatūros greičio, spėti paskui tai, kas šiuo momentu atrodo svarbu, bet aš čia, rašau vien todėl, kad tikiu, jog yra dar kažkas, ką galima pasiekti, arba kaip kažkas bus pasiekta vėliau, jau man nesant čia, bet aš visada dar turiu šansą sustoti ir viską ištrinti, nors pats žinau, kad pati ištrinimo idėja prie elektroninės konsolės yra keista, jau pasiuntei signalą, gali tik džiaugtis idėja, kad kaip ir mintis, tai nežinoma atseit niekam, tik eteriui. Kiekviena idėja…
Paišai, savo savimonės pieštuku, iš to ką žinai, ką jautei ir lieka tiek nedaug, tas jausmas kad ačiū Dievui ir Piramidinei Sistemai tu joje išsikovojai vietą, aprūpintą energijos siurbimo prietaisais. O gerai pagalvojus, vien vanduo tikriausiai gali labai priartinti prie dieviškumo, tik tas kelias sunkus. Dabar viskas lengva, palyginus su seniau, tikriausiai todėl, kad gyvenam skolon. Tikslas? Gal tiksliau, kas aš? Galiu pradėti vardinti kažkokius faktus skaičius, nors tas kodas kiekvienoje lastelėje, aš jau sužymėtas, ačiū mokslui, kad galiu tai žinoti ir tuo tikėti. Kaip ir tikėti tuo, kad dabar galiu išgirsti balsą to kas pakels ragelį, kasdien gaunu nepageidaujamų laiškų, kartais tokių skambučių, kurie kažką siūlo, arba apsirinka numeriu, nors tai vis rečiau ir rečiau. Sms. Twitteris, trumpi pranešimai ir bandymas į juos sugrūsti visą informaciją, dar vienas žaidimas kurį žmonės žaidžia su džiaugsmu, kuria kažką, tikėdamasis padėti kitam, padėti pajusti. Kažką pajusti dabar sunku, kai visos medijos jau išprievartautos. Bet vis gaudai gabaliukus, kartais net moki daug už juos. Kiekviena diena eina kaip sapnas kuriame nežinau kur išėjimas, nors žinai kaip nutraukti ieškojimą, esi laisvas tol, kol pats gali nutraukti savo sapno tyrinėjimus. Dabar viskas tvirta ir realu. O taip pasiilgstu tų jausenų lyg filme su aplink galvą besisukančiomis kameromis ir nesuskaičiuojamomis daugybėmis kurie stebi, kaip tai pajunti pasijunti ir labai mažas ir tuo pačiu didžiulis, toks kokiam realiame pasaulyje nėra vietos, ir tai tik trumpam, tada vėl vaistai, kad matyčiau taip kaip dauguma. Gal ir gerai, tikėtis daugiau negalima, bet reikia norint progreso. http://en.wikipedia.org/wiki/Back_to_Back_(disambiguation)
http://en.wikipedia.org/wiki/BB_(disambiguation)
Niekas neaišku, viskas turi tūkstančius reikšmių bet mes mokame atrinkti atseit “tikrą”. Ar tikrai? Ko ieškau? $$$ visada, stebiu aplinką ar jie neguli kur nors ;] Dar ieškau idealaus kadro, idealios būsenos, muzikos nuo kurios kyla šiurpuliai, darbo kuris turi prasmę, nors kruopelytę.
╔╦╗────────╔═╦╗─╔╗╔╗─╔╗───╔╦╦╗
║╩╠═╦═╦═╦╦╗║╬╠╬╦╣╚╣╚╦╝╠═╦╦╣║║║
║╦║╬║╬║╬║║║║╬║║╔╣╔╣║║╬║╬║║╠╬╬╣
╚╩╩╩╣╔╣╔╬╗║╚═╩╩╝╚═╩╩╩═╩╩╬╗╠╩╩╝
────╚╝╚╝╚═╝─────────────╚═╝───
