Nuotaikos buvo užlipę taip aukštai, kad realybė susimaišė su sapnais (tik dabar susidėliojau viską į atitinkamas lentynas). Seniai buvau toks laimingas berods be jokios priežasties (žalia gamta). Matau reakcijas pasaulio į nuotaikų kitimus (viskas pradeda tikti tuo metu galvoje apsigyvenusiai teorijai). Sugebu susikaupti filmo peržiūrai (adam curtis) ačiū Uroborui. Ir nuolat jaučiu į mane pumpuojamo grožio ir laimės bangas, (dėkoju už tai matriciniam pasauliui).
Kaip iš tiesų gali skirtingai matyti pasaulį, nuo visiškai juodo ir nesvetingo pragaro iki rojaus ir visa tai tik tavo galvos klausimas, ypač dabar kai visko per daug ir nevertinama tai kas svarbu. Reikia tik pradėti žaisti žaidimus, populiariausi žaidimai su aparatais, technika, įrankiais. Vien įrankis dabar prieš tavo akis praktiškai begalinis. Tikslas? Būti patenkintu, šypsotis, pirkti ir parduoti, save, kitus. Visi esame prekės globaliame turguje, gulim ant savo lentynėlių ir laukiam arba jau net nieko nebelaukiam. Pasaulis man darosi vis keistesnis, žmonės tai labai toli, tai taip arti kad berods gali paliesti ir lieti jų sielą (kartais taip būna juokiantis kartu). Vis dar noriu narkotikų, nors veža ir blaivumas, nebežinau ką dar noriu pamatyti ir suprasti, po to kai mačiau tuos robotus kurie viską taiso, tuos velniukus kurie slępiasi šešėliuose noriu tik pasivaikščioti su tavim ir pabūti kartu, nenoriu gilintis į struktūrą ir sistemą nes tada darau klaidas, noriu išmokti gerai jaustis beveik visose situacijose ir nebijoti darbo. Mechanizmas kur visos dalys keičiamos ir ne esminės. Ką aš dar galiu surasti? Kiekvieną dieną naujos senos muzikos, filmų ir net savijautų, kiekvieną dieną išmokti pamatyti kažką naujo. Vis kastis po informacijos šiukšlyną ir dėlioti viską į vietas (nešioti informacinius objektus, juos ragauti).
Ir berods nuolatinis kitimas sustoja, užsišaldo laike, nebebaisu kad viskas kinta, tampi kaitos narkomanu. Reikia keisti viską iš vieno į kitą, kad greičiau kistų pasaulis. O pačiam centre tūnai tu, nepasiekiamas ir giliai užkastas, ramus ir miegantis, nes jai pabustum viskas pradėtų byrėti į smulkius gabalėlius ir pjaustyti tavo odą, tu pradėtum kraujuoti ir skaudėti, bet tai būtų nė motai nes pamatytum tuos kitus, kurių sveikame suvokime ir prote nėra, jie tik kartu su valdžia visom pasaulio vyriausybėm. Aš galiu tave išmokyti būti Dievu, bet patikėk vienam juo būti skaudu ir neįdomu, geriau visus pamatyti kaip juos ir kuo daugiau pamilti (arba laikyti prekėmis lentynoje). Tai tas pats ką sakė seniai seniai, tik tada buvo daug sunkiau. Paslėpti viską elektros šviesoje, kai ateis tamsi naktis be žvaigždžių, kai kauks sirenos, kai aš ir tu paleisim visus kitus pasiliksim tik išrinktuosius facebooko draugus.
Kai vanduo nusidažys žaliai, kai nesibaigs amžinas kreditas. Kai aš tave paleisiu, bet tikėsiu dar labiau kad viskas pasikartos kažkaip kitaip. Kai nebeturėsiu ko pasakoti.
Per daug šiukšlių ir per greitai viskas virsta jomis. FB statusas praktiškai iš karto šiukšlė. Klikas – pasikeitęs skaičiukas, įtampos kaita nuvilnijanti per erdvę. Trach dach tibidoch. Magija. Sistema kurią reikia nuolat prižiūrėti ir keisti dalis. Keisti dalykai, keistai taisomi. Geriausiai kai viskas modulinis ir reikia pakeisti modulius ant kurių nedega žalios lemputės. Jaučiu žuvies už 1Lt kvapą.
Ramuma. Niekas nebeišmuš manęs iš vėžių paprastai ir be kovos. Pasaulis bus sutagintas, sunkiausia kai bus sutaginti ir žmonės, ant ausies įsegtas numeriukas. Gali išprotėti tik nuo galvojimo bereikalingo, ieškojimo atsakymo kurio nėra, neklausymo kitų, nesidžiaugimo. Norėčiau pašokti mieste, būti ne toks susikaustęs. Norėčiau tau padėti susitvarkyti namus, išmokti atpažinti tavo nuotaikas.
Kai kurie klausimai lieka amžinai, arba reikalauja ne atsakymo, o jautimo kad atsakymas surastas. Kai atsakai į tuos klausimus užplūsta ramybė. Net baimė parsiduoda filmo pagalba. Surasti klaidą ir ją išnaudoti. Rašyti tekstą kuris beveik beprasmis, krauti viską į RAM. Naktį perdėlioti pasaulį, nes visko per daug. Pabusk ir nusimesk tave kaustančius šarvus. Vienas kaip užmirštas nervas, sujaudink jį, pajusk elektrą tekančią juo. Nenoriu praustis.
Srautas minčių apie sąmoningai daromą kaifą. Optimizavimo amžini klausimai. Ačiū tau už tavo meilę, už akis bėgančias tekstu. Ką aš turiu padaryti? Išsaugoti jautimąsi gerai. Išsaugoti jausmus ir netapti šaltu. Juoktis ir verkti vienu metu.
Kai aš pabundu mane užlieja realybės banga
Nuslūgsta ji lėtai ir paprastai
visas pasaulis tai tu
neleisk jam tapti ramiu
Aš taip noriu skaityti tave
Paliesti tavo plaukus ir juos suskaičiuoti
išnuomouti tau viltį su klaida
parašyti sveikinimo atviruką paslapčia.
Mašinos skaičiuoja. Aš jaučiu. Mašinos meluoja ir viską dažo nuobodžia pilka spalva. Tusčia minia ir nieko daugiau tik pulsuojantis garsas ir šviesos. Renginys ir šou. Kai kurie žodžiai susipina. Garsai paišo vienišumo peizažus kuriuos męs kuriame kartu. Nesuskaičiuojamas kiekis žvaigždžių, turtingų ir vargšų. Piktų ir gerų. Daug pykčio gimsta iš pikto noro pasilinksminti. Nubausti save už kažką ko negali padaryti.
Alus. Cigaretės. Aš. Lapai. Smėlis. Laikas. Krentantis tinkas nuo senų pastatų. Ilgiausias sakinys kuris tūkstančiu kalbų sakomas neįsivaizduojamai ilgą laiką. Akcentai. Ramus darbas su sujaudinimo technika. Gali būti nesusijaudinęs kad sujaudintum kitą. Gali nupiešti pasaulį paprasta forma 0o0O. Kai praveri burną turi būti linksmas, šypsotis. Kam pasakoti siaubą? Tam pajungtos didžiulės industrijos, bet męs nebejautrūs. Vaizdai kurie susilieja į vieną didelę baltą dėmę kuri akina mus ir meta šešėlius. Tie patys žodžiai. Tie patys spygliai. Kitokios adatos. Kartais nebėra pasirinkimo variantų ir tu atsijungi. Kai nušvinti reikia susiimti ir būti ramiam, džiaugtis garsais iš po automobilių ratų klykiančio esfalto. Falco. Let me be simple. Helping hand empty purse. Užfiksuoti momentą ir jį parduoti. Nusimesti rūbus ir parduoti save nuogą. Laukti laiko. Ar aš gražus? Ar gražus mano sukūrtas man pačiam pasaulis. Ar vadai korumpuoti ir blogi? Ar tiesiog vėjukas pučiantis ir nešantis kvapus ir pienių pūkus. Prarask savo baimes ir savo kompleksu. Atsigerk vandens. Išmok pasitenkinti mažu ir beveik nematomu. Bendrumu.
Ar norite viską apibendrinti? Reikia tiesiog suprasti kad praeities beveik nėra, viskas tik performansas kad būtų kažkas kažkam. Nemokamai. Arba labai labai nykstamai pigiai. Muzika – for free. Filmai – for free. Vanduo – for free. Bendravimas – abipusė pastanga. Net akmenukas gali būti labai gražus, bet jis neįsileis tavęs į savo vidų. Kai jie prievartavo moteris… Kai jie kėlė rankas prieš. Kai jie parsidavė mašinom. Kai jie dirgino savo nervus.
Stop. Apie tai negalima šnekėti.
http://youtu.be/I4oZlPV7dSI
