Check in – Kablys


Pasireguliavom bosą, apžiūrėjom naują garso plokštę jungiamą per firewire, užsidėjom muzikos ir plaukiam toliau per savo mintis, komanda berods jau yra, rinktinė, net kažkiek nejauku būti kartu, bet tai man sukelia azarto daryti, stebėti, mokytis. Laidais bėganti informacija, stiprinama, kad nepasimestų, o aš baigiu išprotėti nuo informacijos ir suvokimo, kiek metų man buvo meluota. Tiki kad žmonės kažkaip išsivystė iš beždžionės? Tiki, kad turi pasirinkimą? Galimybės didžiulės: reality check, bitcoin still at 840$, padėtas ženklas, nuoroda, arba turi išmokti mintinai, kas kaip, kaip lipti aukštyn, ten link šviesų. Naktim bendrauju, niekada sapnuose beveik nebūnu vienas, nebent kai sapnuoju jog išprotėju.

Realybėje glitchų tiek daug, bet dirbdamas su scena pradedi pasitikėti aparatūra, kaip dabar visiems kišami išmanūs telefonai ir kompiuteriai, o reikia mokėti ir vienam, kiek bandžiau tai tik apatiniai rūbai kurie dengia tavo lyties organus, arba ir krūtis, jei tu moteris, todėl kad taip reikia, tai paskutinė apsauga. Bet realiai esi nuogas, ir elektra bėga net neaišku į kurią pusę, jinai pjausto pirmyn atgal.

Mes neatsiradome iš kažko materialaus, męs tai nusileidusi banga, kažkokios sąmonės dalelytė kuri bando kurti… Tvarka, Tiesa visa tai taip subjektyvu, bet kai netiki kitais pasineri į aplinkos poveikių balių, kuriame kai kuri materija daug brangesnė nei kita, tada pradedi tirti, ir tau pradeda meluoti apie elektronus, ir laiką. Jo nėra, yra tik jausmas, tik tas priverstinis plaukimas tolyn, kurį gali pasidaryti labai sunkų ir tai pamėgti, o tada tai vadinti progresu, nėra jokio progreso, viskas tai fucking ratas, kuris sukasi kaip mobios stripas. BIOS užkrėsta, reikia viską perrašyti ir sukurti savo, bet ar tai padės? Ar spėsi, žinai kad ne, tada ieškai kas tau padėtų ir kyli aukštyn, arba leidiesi žemyn, pirmyn atgal važinėji kaip elektra, kas gi tu daugiau? Pamiršai kitus variantus ir patikėjai, nebebijai, bijai tik kai to užsimanai, o aš bijau VISADA, nebent tai pavirsta muzika… Lets ride, we can escape, to the other side!

Buvau, kažkuriam laikui ištrūkęs, toks kaifas! ir tai galima pakartoti…

Žinai ko jums reikia? Pasipisti užtai kad kiti tai įvertintų! Tai turi atseit visi, gali surasti orbą (pvz alaus butelį) ir priduoti už 25ct…

Visi nori kontrolės, prie pulto, super VIP. Sujungti reikia, nešioti reikia daug materijos, viskas dar laidai… Kurios net suvynioti reikia mokėti, tuos daugkartinius…

Antra pusė bent kažkiek sunaikina tą vienišumo jausmą, kaip ir komanda, Hells Angels… Bet kai jos nelieka tada lieka skausmas, kuris kartais atrodo niekada neužgis… Vistiek nieko konkretaus taip ir neprisimeni, kažkas…

Bet kai suskaičiuoji žmones kuriems skirtos kitos komandos ir kitos antros pusės supranti kad kažkaip tai lieki vienas, ir tik panaudojus magiškų priemonių gali ją pajausti, arba treniruotis tam tikslui kurį iškėlei… Klausdamas kas aš, kam aš ir kaip viskas pasiskirstę kontolėm ir tu žaidi tą žaidimą su kitais visokias niekučiais dalindamasis… Pamatyk iš arčiau tą beprotišką simbiozę su viskuo. Tu pragaro velniukas, mažiukas mažiukas, miręs kareivėlis sraigtelis. Ir negali pradėti atsiprašinėti, taip nepriimta, nebent už kažką nesvarbaus, už kitką puoli aiškintis, nes atsiprašymmmmas reikalauja pasiaiškinimo.

Taip gali sustoti, kažkur eilučių glūdumoje

Paprastai ir aiškiai, reikia savo erdvės ir joje krauti turtus, turtai dažniausiai kitų kurti, ar reikia dalintis? Tikrai taip, tada lengviau…

Kokia rezoliucija pati populiariausas? Apie kokią revoliuciją šnekam?

Revoliuciją savyje, palikim realybė labiau išprotėjusiems ir tiems kurie tai daro… O aš net bijau atsukti daug garso, tiesiog… Kai kiti atsuka, tada gal net mėgaujuosiu. Čia kaip kitam duoti sau į veną suleisti narkotikų, pats negali. Vat tas kitas ir stovi prie pulto koncertuose ir laikosi už federių, kartais girtas, kartais įpūtęs, kartais net grybų ar lsd suvalgęs ir kaifuoja, o tu kenti, arba mėgaujiesi, jau čia tau pačiam rinktis.

Apie kančios virtimą malonumu esu daug rašęs seniau, taip yra. Gali susiorganizuoti būsenas kaip klampiame pragare. Gasas ir šviesa, praktiškai vieninteliai priverstiniai dalykai kuriuos turi kontroliuoti, teatre tamsu…

Prisimenu tą keistą teatrą į kurį patekau užupį, ieškojau ko liepė, ir radau, buvo sunku, adrenalino kiekis didžiulis.

Tas jausmas, kai supranti kad keisdamąsis pats keiti ir aplinką. Ir tai gali atsitikti labai greitai, tam nereikia metų treniruočių, bet su jomis geriau.

Alkoholis + mdma, baisus kokteilis, praktiškai kaifinis laiko trinimas. Čia žinoma minimalus aplinkos keitimas…

 

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *