ir tada pauzė

Aš prie kompiuterio, prirakintas ekrano galios, tai mano atspindys, keistas veidrodis. Sunku prisipažinti ką darai blogai, o to tiek daug (pavardink bent penkis). Šiandien vakare buvo labai gražus dangus, aš juo džiaugiausi balkone traukdamas paskutinę cigaretę. Reikia mokytis žaisti tai, iš ko galima užsidirbti pinigų. Reikia reikia reikia. O noriu ramios muzikos ir miego, gal kelių draugų aplinkui, ateis diena ir pas Gn studijoje išrepuosiu tą seną skausmą. Namai mano tai mažas beprotnamis, lauke karietos po 420 tūkstančių (audi q7 4,2 Gn sakė kad nieko ten įpatingo), man tiek nereikia, man reikia kelių. Reikia būtinai nuosavos erdvės, bet žiemą iškęsiu tada bus daug vietos lauke. Dabartinis mobilus fotografuoja prasčiau nei senasis, bet jis valdomas prisilietimu, kol kas man tai neįprasta, bet pasiėmiau būtent tam kad išmokčiau liesti, skamba keistai liesti. Aš norėčiau priliesti tavo veido odą savo veido oda, po oda slepiasi kažkas keisto, arba kaip dabar yra vis dažniau į kiautą užsidaręs piktas nuo per daug pasirinkimų žmogutis. Neturiu ant ko pykti, nebent pats ant savęs arba ant aplinkybių. stebuklas vien tai kad aš dar vis čia ir vis dar galiu rašyti. Hey gal išeinam pasivaikščioti kai pavasario vėjas kedens plaukus. Trys kompaktai muzikai, daug tablečių ligai, vienas tekstas man ir tau. Koksai tikslas? Tikslas suprasti ir neteisti, jokiu būdų nestatyti savęs į teisėjo poziciją. Teisėjo niekam nereikia, reikia pagalbininko. Pasidariau kavos galvodamas kiek daug saulės ir rankų reikėjo kol jinai atsidūrė ant mano stalo. Protu nesuvokiama. Kažkada prasideda dideli projektai ir juos po kažkiek metų reikės atnaujinti, mes buvom suskaldyti ir tik dabar iš naujo atrandam galimybes jungtis. Naujos galimybes, o mes vaikomės formos. Viskas turi būti gražu kad męs ten užsiliktume, bėgioja akys po draugų ir pažįstamų nuotraukas ieškodamos tų kuriuos verta sekti. Verta sekti pasaką, verta versti pasaką, verta atidėti viską į šalį ir perskaityti dar vieną knygą. Verta tyliai žiūrėti į akis laukiant komandos pulti. Ir pulti visomis jėgomis. Kartu su savo susigalvotais pokemonais kad būtų linksmiau. Įsivaizduojamo draugo negalima užmušti. Įsivaizduojantis karalius nuogas. Aš čia, vis dar laukiu, tikiu kad sulauksiu pavasario, tikiu kad dar kartą įkvėpsiu pavasarinio lietaus kvapo. Aš turiu tikslą sulaukti savo paties galo, nors jis beveik nerealus, jokiu būdu daugiau negalvoti apie ankstyvą kelionės pas tave nutraukimą, šiukštu. Geriau išgerti vandens stiklinę. Bealkoholinis alus brangesnis nei tikras (iš keistuolio galima surinkti daugiau pinigų). Jau tris mėnesius esu švarus neskaitant vieno nukrypimo. Tikiuosi vis daugiau galios sukaupti savyje. Tikiuosi sulaukti dar bent kelių pagyrimų, tikiuosi kad kracho metu prisijungsiu prie teisingos pusės. Tiki į globalinį pasikeitimą? Aš tikiu, nors geriau norėčiau lėto griuvimo atgal į technikos tamsiuosius amžius, kai vartoti naują bus labai brangu ir teks vis ilgiau tenkintis senu. Pagalvoju kad iki šiol galėčiau vaikščioti su savo pirmuoju ar antruoju mobiliu, galėčiau ir vairuoti mašiną seną (tokią ir turiu). Galvoje tūkstančiai planų…

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Komentarų tikrinimas įjungtas. Po kiek laiko jūsų komentarai bus apublikuoti.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

One thought on “ir tada pauzė”