Neišsiveržiu

Niekaip neišsiveržiu iš jutimosi lyg nesavas, kiekviena diena kaip kančia ir tie smulkūs darbai kuriuos reikia atlikti kaip katorga. Kaip man pasijusti reikalingu šioje žemėje? Noriu tik gulėti ir miegoti, nemielas net kompiuteris. Vis peržiūriu Fb ir G+ feedus ir nieko viskas po senovei. Nebepatinka man darbas kurį dirbu, bet kažką naujo sugalvoti sunku, negaliu net sargu dirbti, uždrausta man dirbti naktimis.

Aš taip norėjau išskristi iš šito pasaulio
Noriu jausmo aštraus ir ilgo
Noriu peilio sau į gerklę
Norėčiau būti kažkur toli
nebenoriu keltis iš ryto
nebenoriu gerti vaistų

Bet kaip apsidairai ir pamatai kiek daug daroma, kad viskas būtų gerai ir gražu. Sėklos ieško dirvos, aš ieškau savęs. Kada ateis diena kai pasakys, kad šou baigėsi ir reikia susirinkti žaislus. Vėl laukiu skambučio, tada į priekį, bent kažką galiu padėti. Visas pasaulis išprotėjęs, o aš šiandien blaivus ir man viskas svetima. Nesuprantu tų žmonių kuriems kažkas trukdo, nesuprantu kodėl mane pasiuntė čia, į šitą misiją. Dievas geras, aš blogas, blogas pats sau. Taip norėčiau užmigti amžinu miegu. Taip norėčiau kad mano telefonas neskambėtų. Norėčiau būti paliktas vienas. Myliu mamą, gerbiu draugus. Neturiu žodžių apsakyti savo būsenai. Tiesiog nesavas ir svetimas čia. Kelintą kartą mane atkelia čia, kelintą kartą aš neišsilaisvinu. Dievas viską mato, kiekvieną akimirką jam žūsta tūkstančiai milijonų. Gal nueiti į parduotuvę, bet net nežinau ko noriu. Norėčiau būti atjungtas nuo sistemos. Man negali padėti niekas tik aš pats. Beprasmis tekstas dėliojasi toliau. Lėtai, kartu su karšta arbata. Šiemet tikriausiai niekur nestosiu. Nesu pasiruošęs dar mokslams. Reiktų imtis ir ką nors mokytis, tik neaišku ką. Industrija begalinė. Naikinimo industrija. Vakare kai leidžiasi saulė ir temsta man darosi ramiau, nes dar viena diena praėjo. Ryte sunku. Sunku ir dieną. Sunku stebėti pasaulio pulsą ir nuolat aplink žemę zujančius palydovus. Aš esu minus vienas. Ta tingi bitė kuri nieko nekuria. Reiktų tapti vienuoliu. Bet aš vienas neišbūčiau ir religija neįtikiu. Verkšlenu. Sunku nors turiu pultus viso pasaulio valdymui. ir žinau kad anksčiau ar vėliau vėl ateis diena kai man viskas bus aišku ir skaidru, tik neteisinga. Viskas sukurta kitų rankomis. Esam iškelti aukštyn arčiau ekstazės, tik jos nejaučiam, jaučiam tuštumą nes esam atjungti nuo tikslo. Tikslo nėra. Nebent patenkinti kitus, kaip jėzui liepti visiems valgyti jo kūną kaip nuodėmių atleidimą. Aš norėčiau būti arčiau tikslo. Kol kas net savęs neišlaikau. Nėra man tikslo čia, kur visi skuba kas sau ir tik ir galvoja kaip kažką pažeminti kas iškilti aukščiau už jį. Masė pilka. Mano smegenys brokuotos. Mano dienos tuščios, aš irgi tuščias, net seksas man nebeįdomus. Norėčiau išskristi iš čia. Kaip man keista. Tikriausia per gerai gyvenu kad taip jaučiuosi, nereikia kovoti už savo būvį. Aš ir nekovočiau, dažnai šizofrenikai pavirsta į bomžus, aš irgi tikriausiai pavirsčiau, arba pribaigčiau save. Diena eina į pabaigą. Noriu būti išlaisvintas iš čia, noriu būti trumpalaikis. Mano galiojimo data pasibaigė. Aš esu niekas. Gerai kad bent yra arbatos. Kur dingsta mano džiaugsmas. Kada aš susiimsiu ir pasakysiu ne tai kas mane žaloja. Išeiti negaliu, nors tikriausiai esu reikalingas tik savo šeimai. Išvažiuoti. Išskristi. Kada dar kartą jausiuosi gerai ir dienos eis su džiaugsmu. Noriu būti tikras kad čia paskutinė stotelė kelionėje į nebūtį. Kada dar kartą aš pašoksiu iš lovos norėdamas daryti kažką. Muzika ramina. Ramina ir arbata. Reikia užsidaryti ir išsivalyti nuo apskrętusio purvo. Jei aš išeičiau daugiau vietos būtų kitiems. Ar reikia kovoti ir kabintis visomis keturiomis, jai nematai nei krislelio prasmės. Aš pribaigtas. Beveik sunaikinau save. Liko tik kiautas kažkada besišypsančio Žygimanto. Liko tik neviltis. Viltis ne. Gerai kad bent nelabai bijau, esu kažkiek užtikrintas kad liga dar toli. Bet sunkumas didžiulis. Sunku norėti išeiti. Sunku suimti save į rankas ir pasakyti, gi viskas gražu ir žalia ir taip bus ir su tavim ir be tavęs. Išmokti kažką daryti kas patinka. Man patinka vairuoti, patinka rašyti. Patinka piešti serialai, man patinka vos apribotos galimybės tapti bet kuo. Norėčiau tapti eksperimentu. Kiekvieną dieną būti čia ir dabar, džiaugtis kad dar pastebiu smulkmenas. Viskas bus gerai bet kuriuo atveju. Viskas bus gerai…

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Komentarų tikrinimas įjungtas. Po kiek laiko jūsų komentarai bus apublikuoti.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

2 komentarai “Neišsiveržiu”