Pradiniai žodžiai tie patys, prisiminimai netiesa, tave pakeitė internetinė elektroninių priemonių gama. Koks mano tikslas? Stebėt ir gert visus pojūčius iki maks.
Kai užpuola parazitinės mintys visada padeda muzika, tiek metų besisukantis ir iki šiol paduodantis naujo kaifuko, o kol jo yra tol galima bandyt.
Kasdien bijant rudens arba net dabar, kai visa gamta švenčia, atrodo siūlas laiko nuo pilnos beprotybės – vakare vaistai, atjungia staigiai, košmarų nebėra, iš ryto sunku keltis, bet atsistojus ir pajudėjus greit išsiblaivai nuo jų poveikio, tada ritualas gamtai kad būt ir stebėt aštriau, kompas, pučia vėjukas pro balkono langą, matosi nedaug ir atrodo tikrai daug paukščių, nerimas šalia, bet xnx jau kelias dienas negeriu, darbinga dienos dalis nedidelė, paties realiai susigalvota.
Pripratimas prie pingo iš gaujos, knygos senai laukiančios kada paimsiu jas, dalinai realiai atjungta sąmonė dėl depersonalizacijos, karts nuo kart nupiešiant ateities variantus galvoje, kam bėgt kur nors, kai galiu vakare pasičirškint mėsossssss
Darbas ir mėsa padarė iš beždžionės žmogų, paruoš ir tave gamta suvokt sunokt ir šmakšt pabaiga.
Jokio tikslo kaip ir nėra, tik pačiam iš savęs paties pavogti laiko išdėlioti srautui minčių. Sekti tekstu iki savęs, nei kiek nepasakant. Šitas pasaulis ir taip labai keistas ir dar galva, kuri kaip pagedęs kompiuteris visur deda haliucinogeninę parkę ir tik pats kartais matai kad ar galvoje stingdantis pirminis siaubas, ar rami savistebėsena kai atrodo, kad pats viską taip ir norėjai nugalėt, bet tie jungikliai tikrai galingi.
Nubėgus mintim tolyn, norint kažkada padaryt cancel your plans the wizard has arrived į tą suvokimo dekonstrukciją kurioje taip daug slidaus geismo, tu nesuvoki, kaip dabar visai genčiai sunku ir ją galutinai pavagia elektriniai ateiviai, taip taip – galutinis suvokimas kažkokio savo iškėlimui kur net negali šnekėt, tada mačiau tas spalvas, tas velnio aštrias spalvas kurias parinko ji, tą galutinį susijungimą kuris apkrėtus suvokimą kokybe ir pinigais galutinai virto kančia.
Atitirpimas nuo sąmonės klodų ateities, tavo paties, nuotrupų. Ir realybė vistiek tvirta, kelionė viduje. Tikėt, kad reikia būt, pačiam išmokt ir toliau valdyt beprotybę viduje, pagal velnio gramatikos taisykles.
Vakar jau nebesvarbu, darausi tvirtesnis ir atrodo tiesiog reikia tęsti kelionę. Vakar kažkiek magiškų grybų privertė jaustis tiesiog nejaukiai, jokio vizualumo ir jokio noro jų imt daugiau, nedraugauja jie su vaistais. Galvos mišrainė, ir jokio noro suprasti giliau, bet kai sėdi prie ekrano ir mirksintis kursorius prašo įvesties, kaip geismas pakeisti. Gali pritraukt, gali atstumt. Kada diena prasideda ir baigiasi tuoj pat, nes tiesiog gali gulėt ir klausyt ventiliatoriaus. Valdoma rozetė per wifi, išmanūs namai, tiek nedaug kilometrų ir jau kiti, kita kalba, kita valdžia. Pas mus problemos tiesiog nesamos nes yra kaip yra ir yra gerai, bent taip reikia nusiteikt, nesuvokiama gyvenimo begalybiškumo knyga, ta kuri gali nutraukti mintį bet kada.
Lėtai.
viskas bet kuriuo atveju bus gerai
