Vėl noriu pilno greičio, skaičiau kad nuo mano ligos gali padėti tinkama mityba, reikės tuo pasidomėti, kol kas vaistai. Tikiuosi kad daugiau nebeteks (bent du metus) išskristi iškristi į paralelines visatas. Nenoriu jausti stingdančio siaubo. Atsinaujinau kompiuterį. Tik nežinau kam, vistiek su juo daugiausia muziką klausau ir naršau tinkle. Bet malonu kai jis greitas. Šiandien pagaliau kėliausi su džiaugsmu.

Nauji metai, norėčiau sėsti į mašiną ir važiuoti toli toli, keista būti blaivam per naujus, keista matyti kaip kiti šoka, kartais atrodo kad jie šoka tik dėl manęs, bet tai melas. Viskas vyksta tik dėl jos ir jo. Arba dėl triukšmo kad sunkiau būtų suprasti svarbius dalykus. Turiu kosminį laivą tik nebėra kur skristi, reiktų tikriausiai apsistoti čia, šitame realybės variante. Kartais skauda sąžinę, kad tiek daug jau prarasta. Viena dar diena o aš vis dar čia, vis dar neprisiverčiu kiekvieną vakarą plautis dantų.

Bet, nusprendžiau grįžti atgal į geodeziją, tegu mane ramina skaičiai.