Lauke labai daug sniego, o aš ramiai sėdžiu savo mažam kambaryje turėdamas viską ko tik širdis trokšta. Knisinėjantis internete vis nesugalvoju ko dar norėt. Nuotaika tikrai gera, sukasi muzika. Jau nesustabdysi kitimo ir bėgančių metų jokia žmogiška galia. Dvi tabletės raketinio kuro ir arbata, naktis laukia su savo dovanomis. Padariau kelias nuotraukas:
ir sau ramiai tikiu, kad dar galiu, kad nereikia sustoti ir bijoti. Viskas keistu keliu per kitimą neatspėtą niekeno. Svarbiausia nepatekti į psichiatrinę, išmokti plaukti siūbuojančiu gyvenimu. Rezervas yra, jėgų daryti irgi. Nusiteikt, pradėti.
Dienos bėga labai greitai, atrodo panašios, bet kiekviena atneša noro toliau čia būt ir laukti. Kurti kažkokį planą būt reikalingu, pirmiausia pačiam sau.
Laikas keistas, aš daug ramesnis ir be olanzapino vaistų, kartais išgeriu 1/4mg xanaxo, bet taip išprotėjusio pasaulio dar nebuvo. Avilys dūzgia jau ne tik elektroniškai, USA prisižaidė iki duok dieve ramaus pilietinio karo, pasidalinę į stovyklas, shit fuck. Krypto pasiutpolkė tęsiasi, o aš ramiai per dienas namie baigiu visiškai nurimti ir patikėti savo paties jausta keista eiga vis įprasminama keistom vizijom ir tuo suvokimu, kad visi mes viena, ir jau pereitas taškas of no return. Niekam nerūpi paprastas, tuo labiau silpnesnis vyksta paprasčiausias ir pigiausias naikinimas organizuotas pačios niekur tiksliai nesančios sistemos.
Bet yra muzika, yra kanalas ryšio, yra bendravimas – toks surogatinis per priemones, niekaip neįsijungiant kameros, niekaip nenorit patikėti kad taip ilgai sąmokslo teorijų trimituotas pasikeitimas atėjo – baisiau nei kas nors numatė, ir tai tik pradžia. Plok katučių prie interneto ir neik iš namų be reikalo, pasaulio galingieji nusprendė pasilinksminti. Pėstininkas, ramus, nebetikintis bendru naratyvu, išprotėti negalima, reikia teisingai atsakyti į užklausimus ir šiukštu niekam nesakyti kaip keista tau būti čia, dar vis, dar vis tikint, bet jau nieko nebenorint ir aktyviai nesiekiant. Plaukiant per dieną ir sukant išprotėjusios soc medijos atspindžius. Niekas nėra saugus pats nuo savo minčių. Mintys parazitinės – ėda, kartais dingsta, dažniausiai kai esi su kažkuo pokalbyje, tada smegenys dirba kitokiu rėžimu, bando kartu ieškoti atsakymo kurio nėra ir negali būti. Ar kelias renkasi keliautoją ar keliautojas? Kas pirmas nukris iš dvylikto aukšto, ar bandža ar bandžistas? who fucking cares walk the walk rašė man Dms. Ir jo tiesa – tik tam kad pajusti, stipriau, giliau, meiliau, gražiau, ryškiau ir kuo toliau, kol tai dar turi prasmės tau pačiam.
Viskas tik keistės, žinių ir bendro naratyvo nebėra, kas netingi seka savo pasakas, kas tingi sau sekti klauso kitų, užsikabina, patiki ir neria į triušio olą, o iš ten išeities nėra. Paleidi vieną, atsiranda kitas, vejasi mintis mintį ir noras būti tikinčiu iki galo kažkokiu išrišimu bendru, kai jis tik asmeninis ir neperduodamas.
Nejauku, net pykina kažkiek, vakar prieš užmingant tikram košmare buvau, bėga mintys, negali sustabdyti, daugelis jų jau parazitinės – vis besikartojančios ir beprasmiškos, lyg bandančios kažką priminti, kažką paaiškinti, bet nuo jų tik kyla nerimas, kad jos dabar bus kartu ilgai. Vaistai žinoma pribaigė, bet vis tiek kažkokia juoda dėmė suvokime, kad tuoj tuoj viskas sugrius, paaiškės kitaip nei tikėjaisi. Neliko jokio malonumo būti, tik kažkokia nerami kančia užsiimti tuo pačiu kuo prieš tai ir tikėtis kažkodėl skirtingo rezultato. Kaltinti gali tik save ir norą paaukštinti jutimosi kartelę.
Tikiuosi praeis, užvirusios smegenys nurims ir vėl bus ramiai tekantis neįtemptas laikas, reikia tvardytis, nenagrinėti kodėl tai atsitiko – let it flow. Nukrito įprastas širdies pulsas, ir visas organizmas lyg nesavas – niežti, čiaudau, kojos šąla net namuose. Oi kaip greitai mane galima privesti prie kito ciklo – psichiatrinės intervencijos. Taip nenoriu ten papulti, ir dar problemos su probacijos tarnyba ir dar tie atgal į biržą iš seb atmesti pinigai.
Net muzika beveik neteikia džiaugsmo, seniau taip ramiai laukdavau kažko naujo ir gero, dabar nejauku klausyt net kažkiek. Norisi kasdien slėptis migyje, bet tada vakare košmarai prieš užmiegant, viskas tik dėl noro, vilties. Kaip greitai pasaulis parodo savo nagus ir kaip ilgai reikia pačiam bandyti nurimti ir negalvoti, padeda kvėpavimas tiek kiek aš jį moku.
Viskas nebesuvokiama ir keista, norisi bėgti atgal į praeitį, kažką pakeisti, kad dabar nebebūtų taip sunku. O kai paklausinėji tai sunku visiems, ir padėti irgi niekuo negali, jau ne pinigais sprendžiamos priklausomybės problemos, jau ir šypsenos ir palaikymo neužteks. Prakeiktas kelias pabarstytas medžiagom ir nerimu, abuojamu kai jas gauni. Viskas tik tam kad suprastum, ko suprasti vienu metu net nėra įmanoma. O kai atraižos to patenka į ir taip jau sužalotą sąmonę norisi nustot galvoti, jausti tą per kūną bėgantį suvokimą nepaaiškinamo visatos traukiančio siaubo.
Nutilo muzika linksma, nebėra džiaugsmo tik didžiulis skaudulys Kažkas sulūžo ir gero nebėra tik siaubas aplink minios beprotės Norėčiau nustot jaust klaidų aidą galvoje bet čia tik interneto bangos ir ekranai Kasdien pabusti norint lipt aukščiau nuo prarajos Kuri suorganizuota pamokyt buvo Kad likti nuolankiam ir išmokti sakyt ne net tiems kuriuos myli Laukti amžinybėje panirus nesvetingon Sulig kiekviena diena mažiau pykt ir svajoti Užsidaryt į kiautą sudaužytą ir tikėt kad išgelbės paspaudimas Generuotas ir netikras Šiandien tikiu kad dar galiu pasveikti Kaip klausė ji ramiai, o aš to dar nesupratau Kai tau nebereikia nieko – tik atleidimo pačiam sau Nutrūksta laikas ir išmeta tave kitokį Paliktą suvokti išprotėjimo greitį begalinį Sistema pakito milžinišku greičiu Ir nėr ko atgal dairytis
Šiandien diena tai rinktinė – siunčiausi pinigus iš crypto biržos į SEB sąskaitą ir jie sustabdė transakciją, nes jiems ji įtartina, prieš tai ir labai nenoriai vesdavo pinigus in biržą dabar iš vis pareikalavo nesąmonių visokių – tipo rodyk kiek krypto valiutos turi ir taip toliau, eina jie nx. Jau naktį jutau, kad čia nieko gero nebus – nesimiegojo visiškai, šokinėjau kas valandą dvi. Diena irgi rinktinė, net gliučino nuo nervų – atrodė kad kažkodėl miške keliai kairėn veda moteriški, o dešinėn vyriški ir mes su draugu tai du beriedantys ratai, ale motociklo, ale mašinos ir toks nelabai malonus pojūtis, kai ir miškas gan slidus ir kalnai kloniai, bet praėjau gan daug – tikrai supratau, kad kaip ir rašė review apie penktą mi band – kreivai jis žingsnius matuoja, kreivai ir pulsą turbūt, žodžiu pigus šūdukas. Man būdavo, kad kokias 15 min triniesi po namus jau po 12 – o bandas rodo lygiai 0 žingsnių taip ir tikrai ilgas pasivaikščiojimas tik 11000 žingsnių – bullshit tikrai – streso nepamatuoja, ale nauja funkcija, pulsą irgi gliukus rodo dažnai, žodžiu tik tai kad suvibruoja ant rankos kai kažkas skambina, ateina pranešimai ir daugiau nieko gero, nu bet kaina 30€ irgi jau nelabai didelė. Kitimas stabdomas kiek įmanoma, negali gi gauti pinigų iš niekur, reikia atseikėti mafijai, nors pirkdamas parduotuvėje jau atseikėji tikrai daug, į metus tik 2500€ gali gauti pajamų iš krypto neapmokestinamų – bullshit, turi kažkokią mentalinę gimnastiką atlikinėti, kurti individualią veiklą nurašinėti pirktas kompų dalis ir interneto ryšio kaina nu žodžiu – nekenčia bankai savo klientų, čia ypač seb, swed, kiti kiek suprantu ramesni, o iš viso geriausia grynintis tai tiesiog mokant su wirex korta už viską ir tada uosto jie, greičiau žlugtų visas šitas valstybinės mafijos pizdakas. Kaip ir stebuklingo koronaviruso pasaulinis beprotnamis – uždarom viską – kad ir taip jau sveikatos apsaugos sistema galima sakyti žlugusi, tai tesiam ilgiau tą žlugimą? žinoma kai pagalvoji kad pinigus spausdina bet dalina tik dideliems ir birža aukštumose, daug turtingų dėdžių turtingėja trilijonais tai supranti kad tikrai kapitalizmo esminis variklis yra žmonių skausmas, nors tikriausiai ir bendrai civilizacijos, kaip ir elektroninių atliekų metimas in trečią pasaulį ir dabar visiškas debilizmas su debiliškai švaria elektra ir elektromobiliais – nu pizdec kokia nesąmonė kaip ir teslos akcijų vertė palyginus su visais likusiais mašinų gamintojais, man tai toks jausmas kad čia kažkada didelis dumpas bus ir visos akcijų biržos. Į crypto bankai stengiasi neleisti investuoti kaip gali, draugas sakė bandė vesti babkes in kelias biržas tai iš karto sako – oi šitu adresu pervesti negalim, nu pizdec. čia kuo toliau gyveni tuo labiau matai kokia baisi žopa vystosi ir kaip visiems px ant tų kurie žemiau už juos, ar kažkur toliau, ar mažiau babkių gauna arba bendrai paraštėse gyvenimo, dar čia pas mus EU tai tikrasis pirmasis pasaulis, USA man atrodo jau greitai pavirs į antrą, jau dabar simsonų gyvenimas rodomas yra nepasiekiamas, o dar 90 tai buvo visiškai realu. Ir kas čia kaltas chui pariši, ramiausia galvoti kad jėga, ir gali ją kad ir ufonautais ar turtingais dėdėm pavadinti nieko tai nekeičia, ne tu ta jėga ir tu turi visada parintis, dėl matomų aplinkui problemų ir egzistensinės kančios, nors realiai turėtume būti laimingi kai turim priėjima prie visko, bet kaip sakoma aplink mus keturkampės dėžės kurios mus valdo ir džiugina – kiek jų jau rūšių? kompai telikai mobilūs ir visokiausi ekraniniai prietaisai, o AI jau tikrai gyvas ir tikriausiai pabėgęs iš laboratorijos, eksperimentas verčiant žmones praėjusia evoliucijos forma, nesuvokiama ir nereikia, geriau panagrinėti narkotikų politinį žemėlapį arba tai ką leidžia reditas bet fb jau ne. Arba bendrą tą minios pojutį didžiuosiuose soc tinkluose ir jo trauką vargšui paprastajam ir kitokiam entertainmento vartotojui, ką dar kalbėti apie kompiuterinius ir mobilius žaidimus – bus tikrai toksinių atliekų nuo tiek daug dabar namie uždarytų žmonių, nutrauktų soc ryšių, bendravimo, tradicijų – ar tai būtų savižudybės, ar įspaudas jaunosios kartos augime, prancūzijoje berods daugiau nusižudo nei miršta nuo covid, pas mus manau irgi – čia neimant paliktų be priežiūros visokių ligų, žodžiu sveikatos sistema ištvirko ir sutiko savo priešą – visas pasaulis ruošėsi pagrinde karui tarpusavį o karas įvyko prieš esamą tvarką – nes turtingi seni dėdės bijo mirti ir gali viso pasaulio tvarką pakeisti tiesiog taip – bendrai. Gaila man jų – bijoti mirti yra pirmas žingsnis į proto vergiją, aš labiau bijau nemirti, labiau bijau pamatyti viską kitaip, sunkiai per psichozės žvilgsnį kuris toks atveriantis ir nepaaiškinamas kitiems, nėra tų žodžių dar sukurta, jutimąsis, jausmai, aštrūs ir nepaaiškinami kai reikia pačiam ramintis, ir nevisada gaunasi ir nevisada padeda ir smegenų nuodai, kristalai raminantys, nuo kai kurių net neauga plaukai ir nagai jų – bet medicina norėtų kad tu juos gertum kasdien – farmacijos mafijos uždirbamas dar vienas nesibaigiantis pinigų šaltinis kurio pasėkmės bus tikriausiai žiaurios kaip jau daugel metų nuo industrinės revoliucijos. Savižudybė kartais yra sprendimas, bet geriau atkentėti ir pamatyti viską vėl sinusoidėm važinėjančiom akim nuotaikų spektro – visokio – ir gero ir blogo ir to kas amžinam įsirėžia į atmintį ir svajonių kurios išsipildo tik tam kad jų pradėtum nekęsti.
Patekau į juodąją rakto skylę, prisimenu lyg puse septynių ir pabundu dvyliktą tikrai nemaloniai, neprisimenu nei kaip ėjau gult nei kas vyko prieš tai, ir visa mano psichinė ramuma visiškai susijaukė, žiauri baimė, bandymas paaiškinti sau kas atsitiko, o atsitiko klaida, reikia dabar būtinai nurimti ir neišsijudinti iki psichozės. Aš visada prisimenu tiksliai ir man atmintis trūkinėja labai retai, dažniausiai nuo vasaros vaistų, bet šį kartą nieko atsekti negaliu kas atvedė į realybės tamsų gylį. Reikia ramintis ir nepasakoti sau galvoje istorijų ir paaiškinimų apie tai, ten ideologijos nėra.
