Nemalonu

Nejauku, net pykina kažkiek, vakar prieš užmingant tikram košmare buvau, bėga mintys, negali sustabdyti, daugelis jų jau parazitinės – vis besikartojančios ir beprasmiškos, lyg bandančios kažką priminti, kažką paaiškinti, bet nuo jų tik kyla nerimas, kad jos dabar bus kartu ilgai. Vaistai žinoma pribaigė, bet vis tiek kažkokia juoda dėmė suvokime, kad tuoj tuoj viskas sugrius, paaiškės kitaip nei tikėjaisi. Neliko jokio malonumo būti, tik kažkokia nerami kančia užsiimti tuo pačiu kuo prieš tai ir tikėtis kažkodėl skirtingo rezultato. Kaltinti gali tik save ir norą paaukštinti jutimosi kartelę.

Tikiuosi praeis, užvirusios smegenys nurims ir vėl bus ramiai tekantis neįtemptas laikas, reikia tvardytis, nenagrinėti kodėl tai atsitiko – let it flow. Nukrito įprastas širdies pulsas, ir visas organizmas lyg nesavas – niežti, čiaudau, kojos šąla net namuose. Oi kaip greitai mane galima privesti prie kito ciklo – psichiatrinės intervencijos. Taip nenoriu ten papulti, ir dar problemos su probacijos tarnyba ir dar tie atgal į biržą iš seb atmesti pinigai.

Net muzika beveik neteikia džiaugsmo, seniau taip ramiai laukdavau kažko naujo ir gero, dabar nejauku klausyt net kažkiek. Norisi kasdien slėptis migyje, bet tada vakare košmarai prieš užmiegant, viskas tik dėl noro, vilties. Kaip greitai pasaulis parodo savo nagus ir kaip ilgai reikia pačiam bandyti nurimti ir negalvoti, padeda kvėpavimas tiek kiek aš jį moku.

Viskas nebesuvokiama ir keista, norisi bėgti atgal į praeitį, kažką pakeisti, kad dabar nebebūtų taip sunku. O kai paklausinėji tai sunku visiems, ir padėti irgi niekuo negali, jau ne pinigais sprendžiamos priklausomybės problemos, jau ir šypsenos ir palaikymo neužteks. Prakeiktas kelias pabarstytas medžiagom ir nerimu, abuojamu kai jas gauni. Viskas tik tam kad suprastum, ko suprasti vienu metu net nėra įmanoma. O kai atraižos to patenka į ir taip jau sužalotą sąmonę norisi nustot galvoti, jausti tą per kūną bėgantį suvokimą nepaaiškinamo visatos traukiančio siaubo.

Nutilo muzika linksma, nebėra džiaugsmo tik didžiulis skaudulys
Kažkas sulūžo ir gero nebėra tik siaubas aplink minios beprotės
Norėčiau nustot jaust klaidų aidą galvoje
bet čia tik interneto bangos ir ekranai
Kasdien pabusti norint lipt aukščiau nuo prarajos
Kuri suorganizuota pamokyt buvo
Kad likti nuolankiam ir išmokti sakyt ne net tiems kuriuos myli
Laukti amžinybėje panirus nesvetingon
Sulig kiekviena diena mažiau pykt ir svajoti
Užsidaryt į kiautą sudaužytą ir tikėt kad išgelbės paspaudimas
Generuotas ir netikras
Šiandien tikiu kad dar galiu pasveikti
Kaip klausė ji ramiai, o aš to dar nesupratau
Kai tau nebereikia nieko – tik atleidimo pačiam sau
Nutrūksta laikas ir išmeta tave kitokį
Paliktą suvokti išprotėjimo greitį begalinį
Sistema pakito milžinišku greičiu
Ir nėr ko atgal dairytis

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Mastodon