Nutiesti laidai, ir jau atsirandantis belaidis ryšys, padės siūsti tam tikros rūšies energijas. Tiesiai į akis transliuojamos viso pasaulio pasiekiamos ir sunkiai pasiekiamos žinios, dar vis laukiu mažų teleporto aparatų namuose, tokių kaip mikrobangų krosnelė. Jei tik nesusinaikinsim kurdami ginklus, net žolę mieste mėgstam nupjauti, tam kad parodyti “tvarką”. Šiandien paprasta diena, bet kiekvienas iš mūsų turi šansą pakliūti į naujienų puslapius, viskas taip arti ir taip paprasta kaip nusipirkti loterijos bilietą. Gal kada nors sulauksiu laiško, žinutės, koduotų minčių siūlančių man kažką už kažkokias teises į kažką ką aš net to nežinodamas padariau gerai, gal už tai kad mano artimieji kažką tokio padarė, bet reikia išmokti siekti tikslo, mylėti energiją kuri teką virtualiai, iš niekur į niekur. Ciklai keistame kūrinyje, kuris sukasi aplink praktiškai neišsenkantį energijos šaltinį, tik tam, kad vieni pakiltų aukščiau nei kiti ir išsiveržtų, kiek daug dalykų galima palikti praeityje, užmarštyje ir jais daugiau nebesirūpinti. Atsisakyti baimės ir viską vertinti kaip žaidimą, žinoma saugotis, bet nebijoti siekti aukščiau nei kiti ir daugiau, tada gal ir pavyks. Bet jie taps išrinktieji ir einant laikui jų daugės, bet kiekvieno iš jų reikšmė mažės, lyg būtų ribotas garbės ir valdžios kiekis ir ne daugiau. Mūsų vos vos besilaikančios technologijos susideda iš tokių ilgų ryšių eilučių, kad net keista, bet dabar gali būti laisvas būdamas namuose. Tapti kažkokios smulkios srities specialistu ir dalintis pyrago trupiniais. Auksinis Marlboro žadantis nieko, bet vis tiek populiariausias. Narkotikas. Ekranas ir keisti simboliai, arba kažkokie realaus pasaulio atspindžiai, traukia daugumą, bet gali priversti simbolius šokti ekrane pagal savo norus, keista? Bet tikrai gali pasiekti būsenas, kai viskas dėl tavęs ir ateitis žada dieviškumą. Tai jau sukurta, tik dar nepopuliaru, nes neatėjo to laikas. Viskas suskaičiuota bėgančioje skaičių eilutėje kažkokios dievų biržos, tik užšalę taip ne. Pirksiu parduosiu atiduosiu. Tik bėda ta, kad žmogus dirba labai neefektyviai ir tikrai bus tobulinamas (manau jau dabar tobulinamas tik senovinėmis priemonėmis). Nemanau kad manęs reikės, kai man bus 40 metų. Tiesiai šviesiai sakant, man atrodo per ateinančius 10 vyks tolesnis valstybių kaip darinių irimas, didesnė laisvė ir kūrimo įrankių perėjimas į daugumos rankas, jau dabar praktiškai visi elektroninio kūrimo būdai prieinami nemokamai (mokant tik už sunaudotą elektrą, kas irgi, kiek domėjausi, išlaužtas iš piršto, tikrai yra prietaisų, kurie gamina, praktiškai nemokamą energiją). Viskas bus nemokama, kaip muzika dabar, ir męs pagaliau dar labiau priartėsim prie kūrėjų. Įrankiai duoti, trūksta tik tikėjimo, kad galima nuversti represinį aparatą. 10 metų tikrai nedaug, gali būti taip, kad kaip ir pastaruosius keletus metus, progresas bus praktiškai nepastebimas, keisis parametrų skaičiukai, ir vyks infliacija. Viskas taps brangiau, ir anksčiau ar vėliau, turėsim tenkintis mažu realiu ir dideliu virtualiu. Ir karas tikriausiai bus virtualus, kaip jau buvo pirmieji išpuoliai, bet tikriausiai apie konfliktus elektroninėje erdvėje bus nepranešama dažnai, nors ta kova vyksta nuolat.
Ekrane parodyk man tą veidą,
Kuri dar vakar sapnavau,
užeik į genetinius lobynus
ir pasaką pasek.
Aš taip noriu tikėti,
Kad viskas ką aš mačiau
tik atspindžiai ir saulės šviesa
kiekvieną dieną kelkis ir eik
už mažą gabaliuką aukso
kurio seniai čia nebėra
Čiulbėk ir šok
Dainuoki skaičių dainą
Juk viskas taip paprasta:
ieškok tų kurie žino
ir dalinasi savo žiniomis
tada galvok
ir išvados prieik
kad tereikia milijoninių dalių
ir moki jas pats sintezuot
be prietaisų, be įrankių
tiesiog duodamas signalus
ir tikėdamas gauti žinių atgal
kanalas dvipusis
ieškoti erdvė begalinė
bet kartais aš lieku tiesiog
Aš ir mano susigalvotas Tu
