Šiandien gėriau Colą

Nėjau šiandien į savo reabilitaciją, jaučiuosi visiškai nesaugiai, pervažiavau miestą su mašina, patvarkiau vieną kompiuterį, užsidirbau 30lt, nedaug bet vis dėlto. Užlėkiau pas Mrtn, pasiėmiau ko norėjau, tada pas Dmnt, ten pažiūrėjau rusų spėjimų apie kapitalizmo žūtį ir apie aukso auksiškumą. Kažkaip tik ten susikaupiu tiek kad galėčiau atsipalaiduoti filmui. Norėčiau nebegalvoti ir nebeprisiminti, kažkur išnykti, man dažnai būna baisu kur mes einam. Žinoma dabar viskas geriau nei gerai, turiu laisvo laiko sau ir kompiuteriui, vis galiu stebėti kas vyksta. Bet jau netoli laikas kaip męs spausdinsimės 3d spausdintuvais ko mums reikės. Nebetoli laikas, kai pinigai neteks savo vertės ir pasaulis atgal suskils į gentis. Aš dar tikiu ir laukiu skraidančių mašinų iš kosmoso, kažkokių ieškotojų, kuriems gal reikia aukso, gal mūsų pačių, kaip pavyzdžių kažkokios kitos civilizacijos kūrybos. Aš tikiu, kad net negaliu priartėti prie tiesos, galiu tik pasidalinti tuo ką gaunu ir to nekaupti, nusipirkti kažkokių įrankių ir bandyti kažką sudėlioti šitoje makalynėje, turiu eiti pas dantistę, velnio išmislas, jei ne tai žinoma skaudėtų anksčiau ar vėliau. Kažkur dar yra mano antroji pusė, kuriai irgi sunku be manęs, kaip kartais liūdna, kai atrodė kad ją radai, o pasirodo tai tik akimirką, keistai apaugusi žolėmis medžiais ir apleistais dariniais. Už žmogų mokėta didžiausia išpirka, mane net nustebino, didžiulė. Lobis. Aš dabar galiu kapstytis po lobyną, tiek kūrėjų stengiasi man įtikti. Savaitgalį Nt gimtadienis, jam 30, du vaikai, žinoma palikti, bet yra už ko kabintis. Man nėra už ko kabintis nebent už Mms ar draugų, kiek aš dar kabinsiuosi į artimuosius, kada pagaliau susikaupsiu ir rašysiu, dėliosiu savo mintis aiškiai ir ilgai. Visa šita nesąmoninga apgaulė, nelygus padalinimas, vieni aukščiau kitų. Šiandien galėjau pro mašinos langą pamatyti mūsų prezidentę, va čia už kelių žingsnių, kažkada netaip seniau mačiau ją gatvėje irgi kelių žingsnių atstumu. Noriu atgal pas kūrėją…